Apie tai, kaip kontroliuoti ir sušvelninti viduriavimą keliaujant, kada verta sunerimti ir kreiptis į gydymo įstaigą bei kuo gali būti pavojingas viduriavimas, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė.
Netikėtas bakterijų židinys – ledukai gėrimuose
Regionai, kuriuose europiečiai dažniausiai kenčia nuo keliautojų diarėjos – Azija, Afrika, Pietų Amerika. „Susidūrimą su svetimomis bakterijomis ir jų sukeltą viduriavimą patiria maždaug pusė keliautojų. Viduriavimą dažnai sukelia ne tik maistas, pavyzdžiui, netinkamai apdorota mėsa ar jūros gėrybės, bet ir geriamasis vanduo, pienas, ledukai gėrimuose, apie kurių keliamą pavojų neretai pamiršta net patyrę keliautojai“, – sako gydytoja A.Šiatkienė.
Pajutus pirmuosius keliautojų diarėjos simptomus – iki 3–4 kartų per parą padažnėjusį tuštinimąsi, panikuoti neverta, nes yra tikimybė, kad tai „vienetinė“ organizmo reakcija, kuri greitai praeis. Ji daugeliui pasireiškia per pirmąsias 2 keliavimo savaites. Tačiau jeigu viduriavimas varginantis, vandeningas, trunka ilgiau nei 4 dienas, pakyla temperatūra, vemiama, jaučiamas bendras silpnumas, spazminis, nuolatinis noras tuštintis, išmatose pastebima kraujo, reikia skubiai kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
Tarp svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių sušvelninti keliautojų diarėją ar net jos visai išvengti, – probiotikai, kuriuose yra gerųjų bakterijų.
„Nekontroliuojamas tuštinimasis, kaip ir vėmimas, pavojingas tuo, kad prarandama daug skysčių ir elektrolitų, dėl to organizmas pavojingai nusilpsta, gali kilti ir negrįžtamų organų pažeidimų, keliančių pavojų gyvybei. Pastebime, kad žmonės dažnai to neįvertina ir net nežino, kodėl reikėtų atidžiai stebėti ir kontroliuoti viduriavimą bei aktyviai padėti organizmui susitvarkyti su šiuo iššūkiu, o ne laukti „savaiminio“ pagerėjimo“, – pabrėžia gydytoja gastroenterologė.
Diarėjos negalima stabdyti vaistais
Tarp svarbiausių prevencinių priemonių, galinčių sušvelninti keliautojų diarėją ar net jos visai išvengti, – probiotikai, kuriuose yra gerųjų bakterijų. „Gerąsias bakterijas rekomenduoju gerti visą kelionės laiką, nepriklausomai nuo to, ar susirgote keliautojų diarėja, ar ne. Pirma, dėl gerųjų bakterijų svetimos bakterijos užsisėja žarnyne lėčiau, o tai reiškia ir mažesnę sveikatai pavojingo viduriavimo riziką. Antra, jeigu jau viduriuojate, gerosios bakterijos sutrumpins viduriavimo laiką ir leis greičiau atsistatyti įprastai žarnyno mikroflorai. Papildai su gerosiomis bakterijomis, tarp kurių, pavyzdžiui, gali būti ir vienų labiausiai ištirtų mieliagrybių Saccharomyces Boulardi,– yra viena natūraliausių ir saugiausių priemonių, padedančių kovoti su viduriavimu“, – pasakoja gydytoja gastroenterologė.
Kiekvieno keliautojo krepšyje taip pat turėtų atsirasti vietos druskų, padedančių atstatyti būtinų mineralų kiekį viduriuojant ir karščiuojant, tirpalams. „Taip pat svarbu įsidėmėti, kad jokiu būdu negalima vartoti vaistų, stabdančių viduriavimą. Jeigu viduriavimas sukeltas bakterinės infekcijos, o būtent ji yra 80 proc. visų viduriavimo atvejų sukėlėja, viduriavimą stabdančių vaistų vartojimas gali baigtis pavojingu storosios žarnos išsiplėtimu ar net plyšimu“, – pabrėžia A.Šiatkienė.
Jeigu kelionėje jus užklupo sunkesnės formos keliautojų diarėja ar apsinuodijimas ir dėl to vartojate antibiotikus, patartina vartoti probiotikus. „Su antibiotikų sukeltu viduriavimu susiduriama labai dažnai, ypač jeigu organizmas nusilpęs, pacientas – vyresnio amžiaus, sergama lėtinėmis ligomis. Todėl tam, kad gydantis nuo vieno, nesusirgtumėte kitu, nuo pat pirmos antibiotikų vartojimo dienos reikia gerti ir prebiotikus, pavyzdžiui, inuliną – gerųjų bakterijų „maistą“, ir probiotikus – pačias gerąsias bakterijas. Svarbu nepamiršti, kad probiotikų neatstoja kefyras ar kiti rauginto pieno produktai, nors dažnai manoma, kad juos vartojant, papildų, atstatančių žarnyno mikroflorą, nebereikia. Greičiau tai terpė gerosioms bakterijoms gyventi ir maitintis“, – pataria gydytoja.
Viduriavimą keliaujant gali sukelti ir Lietuvoje pažįstami virusai
Egzotiškose šalyse susiduriama ir su Lietuvoje pažįstamais noro bei roto virusais ir jų sukeltu viduriavimu. Šių virusų sukelto viduriavimo gydymas ir prevencija nesiskiria nuo keliautojų diarėjos – geriausia apsauga yra rankų plovimas bei higienos laikymasis.
„Kadangi šie virusai dažniausiai užklumpa mažus vaikus, rekomenduočiau pasirūpinti, kad jie gerųjų bakterijų gautų ne tik keliaujant, bet ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau kolonizuos žarnyną ir neleis daugintis blogosioms. Beje, gerosios bakterijos gali apsaugoti vaikus ne tik kelionėse, bet ir vaikų darželiuose, mokyklose, kai būna šių virusinių susirgimų protrūkiai“, – pasakoja A.Šiatkienė ir atkreipia dėmesį, kad vaikams viduriavimas daug pavojingesnis nei suaugusiems žmonėms, todėl stebėti mažųjų valgomą maistą ir laikytis higienos normų kelionėje su jais ypač svarbu.
„Dar viena rizikos grupė, kuri turėtų pasirūpinti visomis įmanomomis priemonėmis, leidžiančios kontroliuoti viduriavimą kelionėje, – tai žmonės, kenčiantys nuo lėtinio viduriavimo, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo, maisto netoleravimo, uždegiminių žarnų ligų ir t. t. Jiems svarbiausia kelionėse, kaip ir namuose, nepamiršti vartoti gydytojo paskirtų medikamentų bei gerųjų bakterijų. Galiausiai visiems keliautojams, nepriklausomai nuo to, kur jie ruošiasi atostogauti, patariame laikytis paprastos taisyklės – viską, ką vartojame, reikia išvirti, iškepti, nulupti arba, jei nebetinkami, išmesti“, – akcentuoja gydytoja gastroenterologė.
