Psichologijoje yra begalė teorijų apie sapnus ir dauguma jų prieštarauja viena kitai. Kuri teisinga, niekas negali pasakyti. O galbūt neteisinga nė viena, kas žino...
Vieni sapnų tyrinėtojai sapnus vertina gana proziškai. Sako, esą jie atlieka tik fiziologinę funkciją: tam tikri vaizdiniai mums miegant atsiranda todėl, kad smegenys dėlioja į reikiamus stalčiukus per dieną sukauptą informaciją. Betgi ši teorija išsamiai neatsako į klausimą, kodėl kai kada regime sapnus, visiškai nepanašius į mūsų kasdienę realybę.
Kai kurie ezoterikai teigia, kad mums miegant siela keliauja per kitas realybės dimensijas, kurių negalime pasiekti būdraudami, ir semiasi ten žinių, reikiamos patirties. Kai kurios tautos sapnus netgi vadino mažąja mirtimi, tikėdamos, jog sapnuojant, kaip ir mirus, siela apleidžia kūną – tik trumpam. Senovės šamanai, žiniuonys nuo senų laikų tikino, kad sapnai tai užkoduoti simboliai – aukštesniųjų dangaus būtybių mums siunčiamos žinios, perspėjimai ar pamokymai. Deja, nedaugelis moka juos tinkamai „perskaityti“. Tad senovėje kai kurių tautų ar genčių žmonės, jausdami susapnavę svarbų sapną, skubėdavo pas šamaną ar kitą dvasinių sferų žinovą, kad šis padėtų išsiaiškinti siųstą žinią.
Panašų požiūrį į sapnus – kad sapnai yra užšifruota informacija – palaikė ir nemažai mokslininkų. Tik jie iš dangaus sferų nusileido į pasąmonę, teigdami, kad sapnais žinios atkeliauja būtent iš ten. Esą tai mūsų neišsipildžiusių troškimų, nuslopintų geismų, vidinių konfliktų, įvairių išgyvenimų išraiška. Pasak šios teorijos šalininkų, atkodavus sapnų informaciją, galima išspręsti daugybę įvairiausių žmogaus psichologinių problemų.
Ši teorija palaikoma iki šiol. Sapnų analizė jau beveik porą šimtmečių yra aktuali psichoterapijos proceso dalis.
Sigmundo Freudo interpretacija
Vienas sapnų analizės pradininkų ir puoselėtojų buvo Sigmundas Freudas, teigęs, kad sapnai – tai karališkas kelias į pasąmonę. Per daugybę darbo praktikos metų jis išanalizavo gausybę pacientų sapnų, domėjosi ir mitologijos simboliais.
1890 metais legendinis psichoanalizės žinovas netgi išleido sapnininką „Sapnų aiškinimas“, kuris populiarus iki šių dienų.
Sigmundas Freudas tikino, kad suprasti sapno vaizdinį žmogui trukdo vidinis cenzorius, nukreiptas prieš jo paties pasąmoninius troškimus. Psichoanalitikas teigė, jog daugelis sapnų yra seksualinio pobūdžio ir atskleidžia tai, ką nuslopiname būdami budrūs. Jis netgi ištarė šią legendinę frazę: „Sapnuose viskas byloja apie seksą, išskyrus tuos atvejus, kai sapnuojame patį seksą – tai jau reiškia kažką kita“.
Nesvarbu, kokiai rasei, religijai, kultūrai ar socialiniam sluoksniui priklausytų žmogus, jo sapnų simboliai, anot S. Freudo, daugeliu atvejų iš esmės turi tą pačią universalią seksualinę potekstę. Pavyzdžiui, namas, pasak S. Freudo, simbolizuoja žmogų (lygiomis sienomis – vyrą, su įvairiais išsikišimais ir puošybos elementais (arkomis, balkonais, verandomis) – moterį).
Vanduo reiškia gimimą. Tėvai sapnuose neretai pasirodo įvairių valdovų, vadovų, viršininkų vaidmenyje. Laisvas skrydis sapne simbolizuoja seksualinį jaudulį. Beje, tai ne tik S. Freudo nuomonė. Skrydžio erotinė potekstė žinoma labai seniai. Šį simbolį galima aptikti ir daugybėje mitologinių tekstų. Jojimas, šokis ir kiti intensyvūs judesiai psichoanalitiko teorijoje taip pat sietini su seksu – esą jie simbolizuoja lytinį aktą...
