– Vaida, kaip trumpai apibūdintumėte savo mitybos filosofiją?
– Valgau produktus, kurie turi daug naudingų medžiagų, stengiuosi, kad mityba būtų įvairi. Labai svarbu, kad maistas būtų ne tik vertingas, bet ir skanus, ir kad pati būčiau visą dieną soti.
– Žodžiu, stengiatės, kad sveika mityba netaptų kančia?
– Tai ne pastangos, o požiūris į mitybą bei gyvenimo būdą. Žmonėms asocijuojasi, kad jei tai yra sveika, tai yra tikra kančia, nors jeigu taip jautiesi, vadinasi, kažką darai ne taip.
– Ar yra kokių nors produktų, kurių pati niekada nevalgote ir
kitiems nerekomenduotumėte?
– Vengiu produktų, kurie visuotinai žinomi kaip nesveiki. Taip pat kai kurių tradicinių lietuviškų patiekalų (sakykime, tarkių), dešrų ir apskritai pramoniniu būdu apdorotos mėsos, konservų, baltų miltų, baltų ryžių, perdirbtų kruopų ir cukrų, dalies pieno produktų, margarino. Iš gėrimų geriu tik vandenį, arbatą ir šiek tiek kavos be priedų.
– Tai ir sulčių negeriate?
– Sultys – tai desertas, turintis labai daug cukraus ir sukeliantis alkį. Tad jų geriu labai labai retais atvejais ir tik natūralių.
– O kokių produktų visuomet yra jūsų virtuvėje?
– Mano virtuvėje visada yra grūdinių produktų, bet būtinai – viso grūdo (tai ne dribsniai, ne užpilamos košės ir ne sausi pusryčiai); ankštinių: avinžirnių, pupelių, lęšių; šiek tiek mėsos – ir raudonos, ir baltos, svarbiausia, kad būtų labai kokybiška; žuvies; daug įvairių daržovių; kiaušinių; sėklų, riešutų; gero šokolado (kuriame yra 70 ir daugiau proc. kakavos); kokybiškų aliejų; kelių rūšių jūržolių.
– Ar jūsų šeima valgo tą patį, ką ir jūs? Ir koks būtų klasikinis jūsų dienos valgiaraščio pavyzdys?
– Taip, visi valgome tą patį. Pusryčiams renkamės nesaldžią košę arba sveikų sumuštinių su viso grūdo duona. Dukra dažniausiai pavalgo darželyje, bet kad susiformuotų įprotis gauti pusryčius namie ir tai nebūtų naujiena pradėjus lankyti mokyklą, ryte atsikėlusiai aš jai duodu vaisių. Priešpiečiams tinka vaisius arba uogos, kartais morka. Man asmeniškai vaisiai sukelia alkį, tad kartu sukremtu kelis riešutus.
Pietums – šviežių daržovių porcija, priklausomai nuo sezoniškumo (žiemą daugiau šakninės, kopūstinės, o vasarą – lapinės daržovės ir agurkai bei pomidorai), taip pat angliavandenių: viso grūdo makaronų, bulvių ar daržovių troškinio, arba baltymų: mėsos, žuvies, ankštinių. Dažniausiai popiet suvalgau mažulytį desertą.
Pavakariams, jei norisi, keli riešutai ar kokia nors daržovė. Vakarienei renkamės šviežių daržovių porciją ir sriubos ar troškinio (žiemą) arba pupelių kotletų ar žuvies, kartais – mėsos. Vakare vengiu angliavandenių, nes esu numetusi 24 kilogramus ir norėčiau tą svorį ir išlaikyti (juokiasi).
– Ar jums natūraliai pavyksta taip sveikai valgyti, ar vis tik tenka save paspausti, kad reikia?
– Na o ką reiškia reikia? Juk aš nieko neprivalau daryti. Kiekvienas nusprendžia, kaip nori jaustis kasdien. Žinoma, pagalvoji, ką geriau suvalgyti. Kartais sustabdai save, nes supranti, kad tas konkretus patiekalas nėra vertas tų pasekmių, bet tikrai būna išimčių, kai suvalgai kažką nelabai sveiko ar šiek tiek daugiau, nei vertėtų. Visi esame žmonės, ir fanatinis laikymasis ypatingai griežtų taisyklių, manau, nėra psichologiškai sveikas. Juk pradedi norėti to, kas uždrausta.
– Pati esate visavalgė. Ką patariate, jei klientai ar pažįstami pasiteirauja, ar verta išbandyti žaliavalgystę, vegetarizmą, veganizmą ir pan.?
Jei valgyčiau bet ką, greitai grįžčiau į pradinę būseną, kai svėriau 24 kg daugiau.
– Jei atmetame etinius motyvus, kai žmonės nevartoja tam tikrų produktų ne dėl sveikatos, o dėl to, kad, tarkime, siekia apsaugoti gyvūnus, ir kalbame apie tai, kad siekiantys sulieknėti, sumažinti kraujospūdį ar cholesterolio kiekį kraujyje nuo vieno kraštutinumo (kai valgo bet ką) puola prie kito, tai visiškai nebūtina to daryti. Užtenka pakoreguoti savo mitybą, rinktis maistą iš visų produktų grupių, bet atsirenkant naudingesnį, kokybiškesnį, valgyti pakankamai šviežių daržovių. Taip galima pasiekti norimą rezultatą.
Mums atrodo, kad jei jau darai, turi viską keisti iš esmės. Nebūtinai. Dažnai žmonės iš dalies maitinasi teisingai, tik galbūt nėra sistemos, reikia tam tikrų pakeitimų. Visada sakau: geriau daryti šiek tiek mažiau, bet tai, ką darysite visą laiką, nei pulti į kraštutinumus, kuriuos ištversite tik trumpai ir vėl grįšite prie seno. Reikia savęs paklausti: kiek ilgai galėsiu tai daryti? Jei nežinote ar atrodo, kad pakentėsiu, kol pasieksiu norimą rezultatą, užduokite sau kitą klausimą: o kas bus po to? Mitybos pokyčiai – tai procesas, kasdienis dalykas su nedidelėmis išimtimis. Mano studijos mokiniai galvoja, kad jei esu liekna, tai galiu valgyti bet ką ir taip ir bus. Nieko panašaus! Jei valgyčiau bet ką, greitai grįžčiau į pradinę būseną, kai svėriau 24 kg daugiau.
Reikia viduje apsispręsti, kas svarbiau: ar dar vienas torto gabalas, ar jaustis gerai, energingai ir gražiai sau pačiai. O tokiems pokyčiams reikia pribręsti.
