Tiesa, ji pataria neužmiršti ir kitų dalykų, kurie, kaip ir mityba, vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime: judėjimo, poilsio, vidinės ramybės puoselėjimo.
– Toma, kokia mitybos sistema vadovaujatės?
– Puoselėju augalinės mitybos principus. Mano mitybos racioną sudaro daržovės, vaisiai, uogos, grybai, sėklos, riešutai ir kruopos.
– Jau septynerius metus skatinate žmones tinkamai maitintis. Kas, jūsų požiūriu, yra ta tinkama mityba, iš ko ji susideda ir kas į ją „netelpa“?
Kiekvieną dieną kuriame savo kūną iš naujo, todėl kas rytą turime galimybę sukurti jį tokį, kokio norime.
– Tinkama mityba yra ta, kuri suteikia žmogui visų reikalingų maistinių medžiagų, svarbių visoms organizmo funkcijoms atlikti. Mūsų kūnas yra mūsų „gyvenimo transportas“, kuriam reikia tinkamų degalų (maistinių medžiagų) ir nuolatinės priežiūros (išorinės ir vidinės: judėjimo, poilsio, vidinės ramybės puoselėjimo). Kiekvieną dieną kuriame savo kūną iš naujo, todėl kas rytą turime galimybę sukurti jį tokį, kokio norime. Sveikas ir energingas kūnas mums suteikia galimybę siekti gyvenimo kokybės ir pilnatvės: dirbti, judėti, keliauti, užsiimti mėgstama veikla, mėgautis laiku su šeima ir draugais, mylėti – GYVENTI.
Subalansuota, įvairi ir spalvinga mityba suteikia jėgų, padeda pasiekti ir išlaikyti norimą svorį, stiprina imuninę sistemą, gerina fizinį aktyvumą ir gebėjimą atsipalaiduoti. Ji atkuria pažeistus ar besiformuojančius organizmo audinius, lėtina senėjimo procesus, gerina gebėjimą susikaupti, susikoncentruoti, apsaugo nuo įvairių ligų, palengvina jų gydymą.
Žmogaus mityba priklauso ir nuo to, kurioje šalyje jis gyvena, kokia yra tos šalies maisto kultūra, tradicijos ir papročiai. Šeimos tradicijos ir religinis požiūris taip pat turi tam įtakos. Privalome gerbti visus šiuos aspektus. Mitybos specialistai padeda žmonėms atrasti jiems tinkamiausią mitybos sistemą, puoselėjančią jų sveikatą, bet kartu ir išlaikančią žmogaus autentiškumą.
– Ką atsakote žmonėms, kurie prašo patarti, ar verta išbandyti, pavyzdžiui, vegetarinę ar veganinę mitybą?
– Nesvarbu, tai būtų veganai ar visavalgiai, kitas mitybos sistemas norintys išbandyti ar jas praktikuojantys žmonės, pirmiausia klausiu, kokie yra jų tikslai. Viskas prasideda nuo pokalbio su žmogumi ir atsakymo į klausimą „kodėl?“. Tai atspirties taškas, nuo kurio prasideda įdomi kelionė į jiems priimtiniausios mitybos sistemos atradimą.
– Kokių produktų niekada nevalgote ir nerekomenduojate jų vartoti kitiems?
– Rafinuotų produktų: miltų, cukraus ir riebalų. Produktų su dirbtiniais saldikliais, gaiviųjų gėrimų, rūkytų mėsos gaminių.
– Kokių produktų visada galima rasti jūsų virtuvėje?
– Spalvingų! Įvairių daržovių, vaisių ir uogų, tiek šaldytų, tiek šviežių, įvairių sėklų, riešutų ir kruopų. Citrina ir imbiero šaknis yra mano virtuvės nuolatiniai svečiai.
– Kaip manote, kokią dalį žmogaus gyvenime užima mityba? Pavyzdžiui, kurioje vietoje turėtų atsirasti mityba, jei žmogus nutaria keisti gyvenimo būdą?
Prioritetai žmogaus gyvenime nuolat kinta, tačiau sveikata turėtų būti svarbiausia. Nuo geros sveikatos priklauso mūsų gyvenimo kokybė.
– Mityba, be jokių abejonių, užima didžiąją dalį žmogaus gyvenimo ir tai yra visiškai natūralu, nes mūsų organizmas maisto reikalauja kas keletą valandų ir mes jo klausome. Prioritetai žmogaus gyvenime nuolat kinta, tačiau sveikata turėtų būti svarbiausia. Nuo geros sveikatos priklauso mūsų gyvenimo kokybė.
Mityba, žinoma, turi didžiulės įtakos sveikatai, bet ji nėra vienintelis veiksnys. Nemažiau svarbu, kokioje aplinkoje gyvename, koks yra mūsų gyvenimo būdas, šeima, draugai, darbas. Viskas turi įtakos mūsų sveikatai. Visur turi būti pusiausvyra ir harmonija.
– Sakoma, kad nesveika gerti valgant arba iškart po maisto. Kaip yra iš tiesų?
– Kai esame alkani, seilės ir skrandžio sultys pradeda kauptis jau vien galvojant apie maistą, jį matant ar užuodžiant. Seilės suvilgo maistą, palengvina jo rijimą ir kramtymą, pradeda virškinti angliavandenius. Skrandžio sultys yra labai koncentruotos, tai būtina, kad jos „įveiktų“ mūsų suvalgyto maisto kąsnius ir paruoštų toliau juos virškinti žarnyne. Skysčiai šią koncentraciją sumažina, todėl ir patariama negerti jokių skysčių, kad maistas būtų kuo efektyviau virškinamas. Skysčius gerkite tarp valgių.
– Kiek vandens pati išgeriate per dieną ir kada jį geriate?
– Ryte visada atsigeriu vandens su citrinos ir imbiero sultimis, taip pat geriu tarp valgių, t. y. praėjus dviem valandoms po valgio. Daugiausia vandens išgeriu po sporto. Kiek jo išgeriu, niekada neskaičiuoju, pakankamai skysčių mano organizmas gauna dėl vaisių ir daržovių gausos mano racione. Vakare visada mėgaujuosi bent pora puodelių žolelių arbatos.
– Didysis siaubas arba didysis džiaugsmas – užkandžiai! Kokie, jūsų siūlymu, jie turėtų būti ir kada juos reikėtų vartoti?
– Dieną turi būti trys pagrindiniai valgiai ir du nedideli užkandžiai – vaisiai, daržovės, uogos ar riešutai. Užkandžiauti rekomenduočiau tarp valgių, o ne iškart pavalgius. Geriausia valgyti kas tris valandas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kalorijų matavimas paseno: kiek iš tiesų jų gauname su maistu?
– Ką valgote, kai užsinorite ko nors skanaus, saldaus?
– Juodąjį šokoladą, pagamintą tik iš kakavos produktų.
– Ar leidžiate sau kada nors pasmaguriauti tuo, ko kasdien nevalgote?
– Dažniausiai tai nutinka per keliones. Visada sau leidžiu suvalgyti tai, ko kasdien nevalgau, pavyzdžiui, įvairių neragautų kepinių ar saldumynų.
– Koks buvo jūsų pačios didžiausias atradimas, kai pradėjote domėtis mityba, ją keisti ir sveikiau gyventi?
– Paauglystėje maistas tiesiog turėjo būti sotus ir nebrangus. Žinoma, išbandžiau ir įvairias dietas, kurios duodavo greitų rezultatų, bet tokios, kuri duotų ilgalaikių ir kurios principų galėčiau laikytis kasdien – neradau. Dietologijos studijų metu išmokau, koks maistas turi būti skirtas įvairiems ligoniams, visiškai sveikiems žmonėms, veganams ar vegetarams.
Skaičiuoju ne kalorijas, o vertingas maistines medžiagas.
Dietistė esu septynerius metus, o augalinės mitybos principus praktikuoju dvejus su puse metų. Didžiausias pastarųjų metų atradimas – kad svarbiausia yra maisto kokybė. Tarkime, aisbergo salotos turi mažiau vitaminų ir mineralų nei tamsios ir ryškiai žalios spalvos lapinės daržovės – lapiniai kopūstai, gražgarstės ar špinatai. Todėl, nors valgyti įvairias salotas ir sveika, dažniau pasirenku tas, kuriose daugiausia vertingų maistinių medžiagų. Taip pat yra ir su kitais ingredientais bei maisto produktais. Skaičiuoju ne kalorijas, o vertingas maistines medžiagas.
– Pasidalykite savo įprastos dienos valgiaraščiu.
– Pusryčiams dažniausiai renkuosi įvairius daržovių ar vaisių kokteilius arba virtą/mirkytą kruopų košę.
Pietums renkuosi salotas arba sriubą. Vakarienei valgau sriubos, daržovių ir jų patiekalų, valgių iš kruopų.
