Apsaugo nuo ligų ir stabdo senėjimą
„Kaip antioksidantas, vitaminas C naudingas daugeliui organizmo procesų. Jis stimuliuoja kolageno gamybą, o tai labai svarbu odos būklei, t. y. kad oda išliktų kuo ilgiau jauna, taip pat žaizdų gijimui, dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, stiprina mūsų imuninę sistemą, kas labai svarbu šaltuoju metų laikotarpiu ir apskritai visada.
Yra atlikta daugybė studijų, kurios rodo, kad vitamino C vartojimas tam tikromis dozėmis padeda išvengti tam tikrų ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kitų lėtinių ligų ir net kai kurių vėžio rūšių“, – teigė pašnekovė.
Pasak dietologės, kasdieniame gyvenime mums svarbiausia vitamino C funkcija kaip antioksidanto, nes mes nuolat susiduriame su laisvaisiais radikalais, kurie mus veikia tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Laisvųjų radikalų susidarymo išvengti negalime, nes jie susidaro nuolat vykstant medžiagų apykaitos procesams. Taip pat jie gali atsirasti veikiant neigiamiems aplinkos veiksniams – oro taršai, spinduliuotei, cheminėms medžiagoms, cigarečių dūmams. Todėl kovoje su laisvaisiais radikalais vitaminas itin svarbus.
Šio vitamino galia gerai žinoma ir grožio industrijoje. Kaip jau minėta, vitaminas C skatina kolageno, nuo kurio labai priklauso odos būklė, gamybą, todėl priskiriamas prie grožio vitaminų – oda tampa skaistesnė, šviesesnė, ne taip greitai atsiranda senėjimo požymių.
„Dar viena svarbi vitamino C funkcija – jis gerina geležies įsisavinimą, ypač iš augalinės kilmės produktų. Taigi jeigu vartojate geležies maisto papildu, pravartu vartoti ir vitamino C, taip pat visi vegetarai turėtų atkreipti dėmesį, ar jiems netrūksta geležies ir vitamino C“, – patarė dietologė.
Vitamino C stokos požymiai
Pasak D.Vaitkevičiūtės, apie tai, kad mūsų organizmui trūksta vitamino C, išduoda tam tikri simptomai
„Norėčiau priminti, kad turėtume atkreipti dėmesį į visą savo mitybą, kad ji būtų visavertė, nes vien vitaminas C mūsų neišgelbės, bet iš tiesų yra būklių, kai vitamino C verta vartoti papildomai.
Jeigu mūsų mityba subalansuota, visavertė, bet vis tiek mus dažnai kamuoja peršalimo ligos, silpnumas, kraujuoja ar tinsta dantenos, išsausėjusi oda, lėtai gyja žaizdos, lūžinėja nagai ir plaukai, jau reikėtų pagalvoti apie tai, ar nereikėtų vartoti vitamino C papildomai“, – teigė pašnekovė.
Medicininėje literatūroje taip pat minimi ir tokie vitamino C stokos simptomai, kaip prastesnis regėjimas (vitaminas C padeda palaikyti akių gleivinės drėgnumą), sąnarių skausmai (trūkstant vitamino C jie gali pradėti tinti), dažniau atsirandančios mėlynės ant odos, išryškėjusios raukšlės, lėtinis nuovargis ir pan.
Kokiais atvejais padidėja vitamino C poreikis
Visgi dažniausiai mes vitaminą C prisimename tik tuomet, kai susergame peršalimo liga, ir kartais jį vartojame labai dideliais kiekiais. Pasak dietologės, vitamino C mes organizme nei sintetiname, nei kaupiame, o suvartojamas kiekis pasisavinimas ribotai. Be to, kadangi tai vandenyje tirpus vitaminas, jo perteklius pasišalina su šlapimu, todėl jo vartoti reikėtų taip, kaip nurodo gamintojai, juolab kad perdozavus galimi ir šalutiniai reiškiniai.
„Galima sulaukti nemalonių virškinamojo trakto pojūčių, viduriavimo, pilvo raižymo, padidiname riziką susidaryti inkstų akmenims. Taigi perdozuoti jo tikrai nereikėtų. Juolab kad jau peršalus, vitaminas C nėra toks naudingas, jo vartoti reikėtų prevenciškai ilgesnį laiką, ypač silpną imunitetą turintiems žmonėms, t. y. norint apsisaugoti nuo ligų. Vitaminas C – tikrai puiki prevencijos priemonė“, – teigė D.Vaitkevičiūtė.
Kai mes gausiai vartojame baltymų ir riebalų, tai mažina organizmo gebėjimą įsisavinti vitaminą C.
Pasak dietologės, jeigu mūsų mityba būtų visavertė ir subalansuota, pakankamai vitamino C mes gautume su maistu, kadangi jo yra daugelyje maisto produktų, ypač vaisiuose ir daržovėse. Tačiau, kaip rodo gyventojų mitybos tyrimai, daržovių vis dar valgoma per mažai. Be to, pastaruoju metu populiarėja padidinto baltymų ir riebalų kiekio dietos (pavyzdžiui, ketogeninė dieta, paleo dieta), kai suvalgomų daržovių kiekis yra labai ribojamas.
„Be to, kai mes gausiai vartojame baltymų ir riebalų, tai mažina organizmo gebėjimą įsisavinti vitaminą C. Taip pat yra lėtinių ligų, kuriomis sergant vitaminas C įsisavinamas prasčiau, net 40–50 proc. prasčiau vitaminą C įsisavina rūkantys asmenys, todėl jiems per parą reikia didesnės šio vitamino dozės“, – įspėjo pašnekovė.
Vitamino C šaltiniai
Dietologė patarė dažniau rinktis tokius maisto produktus, kaip citrusiniai vaisiai, žalumynai, juodieji serbentai, ridikėlių lapai, kiviai, braškės, saldžiosios paprikos, brokoliai, svogūnai laiškai, krapai, pomidorai – juose yra daug vitamino C.
Šaltuoju metų laikotarpiu puikus vitamino C šaltinis – rauginti kopūstai, o štai nuo rudens sandėliuojamose daržovėse jo kiekis yra sumažėjęs nei sezono metu: kuo ilgiau daržovės laikomos, tuo vitamino C yra mažiau.
Taip pat vitamino C kiekis mažėja daržoves apdorojant termiškai – verdant, troškinant, kepant (manoma, kad daugiausiai jo išlieka garinant) bei konservuojant. „Žiemos laikotarpiu rekomenduojama, kad šviežios daržovės sudarytų apie 50 proc. visų mūsų suvalgomų daržovių“, – teigė D.Vaitkevičiūtė.
Jei nepavyksta tinkamai subalansuoti mitybos, dietologė, ypač šaltuoju metų laiku, patarė visgi vartoti vitamino C papildomai, kuris saugotų mus nuo aplinkoje suaktyvėjusių mikroorganizmų: „Viena studija lygino vitamino C įsisavinimą iš maisto papildų ir iš maisto produktų. Studijos duomenimis, jokio skirtumo nėra – abiem atvejais vitaminas C įsisavinamas vienodai.“
Straipsnį apie vitaminą C inicijavo "Walmark".