Tiesa, šis sutrikimas Danieliui oficialiai nėra diagnozuotas – jo nuomone, tai esmės nepakeistų. Svarbiausia, jog pats jis yra atradęs būdą, kaip su OKS gyventi. „Draugai irgi jau įprato prie mano „keistenybių“, – sako jis.
Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas, atsakydamas į klausimą, kas yra OKS, pabrėžė, jog ne visi ritualai, kurių kai kurie žmonės laikosi, rodo sutrikimą. Medikas laikosi nuomonės, jog geriausia būtų diagnozę patvirtinti gydytojui specialistui. OKS atveju tai būtų – gydytojas psichiatras, kuris, reikalui esant, skirtų tinkamą gydymą.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)?
- Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems žmonėms pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys arba nesuvaldomas elgesys, kurį asmuo nuolat kartoja. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai darbe, mokykloje, namuose ar santykiuose.
- Turintis OKS negali kontroliuoti savo minčių ir elgesio, net kai pats supranta, kad tai neturi jokios prasmės ar logikos.
- Atlikdamas pasikartojančius veiksmus žmogus nejaučia malonumo, tačiau jam trumpam palengvėja, sumažėja nerimas, kurį sukelia nuolatinės įkyrios mintys.
- Nors OKS gali pasireikšti įvairiai ir individualiai, tačiau kai kurie dalykai būdingi daugeliui OKS turinčių žmonių. Tai: nešvarumų baimė, nepageidaujamos seksualinės, religinės ar smurtinės mintys; agresyvios mintys, nukreiptos į save arba kitus; noras daiktus sutvarkyti pagal tam tikrą tvarką arba simetriją.
- Daugumai OKS turinčių asmenų būdingas nesuvaldomas elgesys (kompulsijos) – pasikartojantis elgesys, kurį asmuo atlieka reaguodamas į įkyrias mintis. Tai gali būti nuolatinis tvarkymasis ar rankų plovimas (viso kūno prausimas), skaičiavimas, tikrinimas, ar visi daiktai savo vietose ir atlieka tam tikras funkcijas (pvz., daug kartų tikrinama ar durys užrakintos ir pan.).
- OKS priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausios, padidinančios riziką, yra šios: genetika, smegenų pakitimai, ankstyvosios vaikystės trauma (smurtas, stresas).
Ypatingą reikšmę suteikia skaičiams
„Kiek žinau, OKS visiems pasireiškia gana individualiai. Man tai pasireiškia per skaičius ir skaičiavimą. Pavyzdžiui, man kartais būna sudėtinga į naujas erdves pereiti, net ir į tas, kuriose gyvenu. Todėl susigalvoju šablonus, kaip turėčiau elgtis.
Tarkime, eidamas namo maždaug 200 metrų iki jų atlieku net keletą kitiems keistų, o man įprastų ritualų. Iš šono žmogui turbūt keistai atrodo, kai, tarkime, eidamas šaligatviu turiu tris kartus patrypčioti vietoje, tuomet eiti tam tikra puse, kol pasiekiu kiemo vartus. Tuomet į vieną šoną paeinu 4 žingsnius, į kitą pusę – 5 žingsnius. Išeina 9 žingsniai. Prie laiptinės durų apsisuku ir suvedu kodą <…>“, – dalį OKS ritualų, kuriuos atlieka kasdien, prisiminė Danielius.
Skaičiai, jų kombinacijos Danieliui buvo svarbios visą gyvenimą. „Gilių psichologinių sąsajų negalėčiau įvardinti, tik žinau, kad jie man buvo svarbūs. Man visada buvo svarbūs ir patiko skaičiai 3, 6 ir 9. Matematikoje, pasakose šie skaičiai irgi yra svarbūs“, – kalbėjo pašnekovas.
Pirmieji OKS požymiai pasireiškė vaikystėje – juos pastebėjo pats, dėmesį į neįprastą sūnaus elgesį atkreipė ir tėvai.
„Man buvo 10–11 metų. Po tėvų skyrybų kartu su mama išsikrausčiau į mažą miestelį, maždaug už 30 km nuo Kauno, kuriame iki tol gyvenau. Deja, ten nepritapau. Manau, kad tėvų skyrybos taip pat stipriai paveikė, nors tai supratau tik jau suaugęs. Pamenu, tuomet galvojau: „Kaip gerai, kad tėvai išsiskyrė – jie vienas kitam netiko“, nesuprasdavau, kai draugai, kurių tėvai irgi buvo išsiskyrę, liūdėdavo“, – prisiminė Danielius.
Tuo metu eidamas miegoti jis ėmė skrupulingai atsisveikinti su artimaisiais. „Mamai arba seneliams sakydavau „labanakt“. Kai jie atsakydavo, pakartodavau – ir taip, kokius dešimt kartų. Paskutinis „labanakt“ turėdavo būti mano. Suprantama, visi ėmė klausinėti, kas man darosi, kodėl tiek kartų atsisveikinu? Pajutęs, kad tai „nenormalu“, nusprendžiau slėpti savo „nesąmonę“. Nenorėjau jiems kelti streso“, – prisiminė Danielius.
Netrukus „išlindo“ kitas simptomas – trypčiojimas: „Prieš įeidamas į kambarį prie slenksčio turėdavau patrypčioti tris kartus. Vėliau – ir daugiau.“
Jis prisiminė, kad tuo metu savijauta vis prastėjo – „patrypčioti“ reikėjo vis daugiau kartų: „Būdavo, kad ir pusvalandį nenueinu miegoti, nes trypčioju <...> Kyla stresas, bet vis galvoju, kad reikia dar patrypčioti tą mano sugalvotą kombinaciją.“
Laukinėje gamtoje simptomai išnyko
Kalbėdamas apie savo savijautą, Danielius pabrėžia, kad OKS simptomai pasireikšdavo ne visada: kartais ritualų reikėdavo daugiau, bet pasitaikydavo, jog jie visiškai išnykdavo. Ilgainiui jis ėmė suprasti, jog poreikis kartoti susikurtas schemas ir ritualus yra stipriai susijęs su patiriamu stresu. Jam sumažėjus arba visai išnykus, OKS simptomai taip pat sumažėdavo. Tačiau užgriuvus stipresnėms emocijoms, OKS sugrįždavo.
Paskutinis kartas, kai OKS simptomai visiškai išnyko, pasak Danieliaus, buvo Aliaskoje. Į šią kelionę, kurią aprašė ir portalas 15min, jis leidosi 2019 m. OKS simptomų jis nejautė ir gerą pusmetį po kelionės.
„Aš tuo metu buvau labai nurimęs. Gal ir keista, bet tie stiprūs vidiniai išgyvenimai, kuriuos patyriau keliaudamas, mane nuramino. Ta ramybė kokį pusmetį dar tęsėsi ir grįžus į Lietuvą“, – pasakojo Aliaską apibėgęs keliautojas.
Žvelgdamas atgal jis sako suprantantis, kad vidinę būseną teigiamai veikia gamta ir galimybė visiškai atsijungti nuo šiuolaikinio pasaulio tempo, patogumų.
„Laukinėje gamtoje nebuvo jokių šiuolaikiniam žmogui būdingų rūpesčių: jokios civilizacijos, kuri, mano atveju, matyt, ir yra pagrindinis trikdis. Bet sugrįžus į Lietuvą, į įprastą gyvenimą, viskas vėl sugrįžo. Greičiausiai OKS man yra vienas iš gyvenimo mieste padarinių“, – svarstė Danielius.
Ne visi ritualai rodo sutrikimą
Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas paaiškino, kad įtarti, jog žmogus turi OKS gali jis pats arba konsultuojantis psichologas. Tačiau oficialiai patvirtinti diagnozę Lietuvoje gali tik gydytojas psichiatras – ši būklė nustatoma vadovaujantis oficialiais diagnostiniais kriterijais.
Pasak jo, OKS nustatomas maždaug 2,3 proc. žmonių: „Pati diagnostika yra sudėtinga, nes tokie simptomai, kaip įkyrios mintys, yra labai nespecifiniai ir būdingi ne tik šiam, bet ir kitiems sutrikimams: depresijai, generalizuotam nerimo sutrikimui, ADHD, įvairioms psichozėms, piktnaudžiavimui psichostimuliantais ir kitiems.“
„Obsesiniam kompulsiniam sutrikimui (OKS) būdingos pasikartojančios įkyrios (obsesinės) mintys ir/arba priverstiniai (kompulsinia)i veiksmai. Tai gali būti idėjos, vaizdiniai ar potraukiai, kurie nuolatos ir stereotipiškai grįžta į žmogaus sąmonę. Jie yra beveik visada nemalonaus turinio ir dažniausiai žmogus, nors ir nesėkmingai, stengiasi jiems atsispirti. Šios mintys nepaklūsta žmogaus valiai.
Kompulsiniais veiksmais vadinamas stereotipinis elgesys, kuris nuolat kartojasi. Jie nėra malonūs ir naudingi. Šiuos veiksmus žmogus atlieka siekdamas apsisaugoti nuo objektyviai mažai tikėtino įvykio, kuris gali jam pakenkti ar kuriuo jis gali kelti pavojų kitiems. Paprastai žmogus suvokia šių veiksmų beprasmiškumą ir neefektyvumą ir bando jiems atsispirti.
Pavyzdžiui, išeidamas iš namų septynis kartus perlipi slenkstį pirmyn atgal, kitu atveju galvoji, kad numirs sūnus. Beveik visada kartu apima ir nerimas. Jei kompulsiniams veiksmams atsispiriama, nerimas sustiprėja ir obsesinės mintys intensyvėja. Išskiriami trys OKS variantai: kai vyrauja įkyrios mintys, kai vyrauja kompulsiniai veiksmai, arba mišrus variantas, kai yra tiek minčių, tiek veiksmų“, – pasakojo gydytojas psichiatras.
Pasak specialisto, pagrindiniai simptomai yra įkyrios mintys ar fantazijos, kurios yra nemalonios ir sukelia didelę baimę ir nerimą.
Kartais šios mintys gali pasireikšti kaip nesugebėjimas apsispręsti ar priimti net pačių elementariausių kasdienių sprendimų, nes minčių ir pasirinkimų srautas yra per didelis.
Kompulsiniai veiksmai – tai pasikartojantys ritualai, kuriuos žmogus atlieka lyg prieš savo valią – nenorėdamas plaunasi rankas daug kartų, prieš išeidamas iš namų patikrina visus kampus, daug kartų atsiriša ir užsiriša batų raištelius ir panašiai.
„Diagnozuoti sutrikimą galima esant arba įkyrioms mintims, arba veiksmams, nebūtinai turi būti ir tas, ir tas“, – paaiškino V.Ogenskas.
Gydymas leidžia gyventi normalų gyvenimą
Ar OKS turi būti gydomas, kitaip tariant, ar visuomet reikia ką nors daryti, turint ar įtariant OKS? Portalo 15min pašnekovo teigimu, pirmiausia reikia suprasti, jog tai – psichikos sutrikimas. „Vadinasi, kad žmogaus mintys ir elgesys yra pasikeitę, sukelia jam didelį diskomfortą ir apsunkina kasdienybę. Tad, jei nustatomas OKS, dažniausiai simptomai būna pakankamai sunkūs, jei žmogus kreipėsi pagalbos. Tačiau, jei tai pavienės retos mintys ar ritualai, kaip, pavyzdžiui, pabelsti į medį tris kartus ar nusispjauti per petį pamačius juodą katę, nesukelia milžiniško nerimo ir nesutrikdo kasdienės veiklos, tai nėra OKS“, – teigė psichiatras.
Jis pabrėžė, kad diagnozavus OKS, nusiminti nereiktų, nes tai – pirmas žingsnis į sveikimą. Anot V.Ogensko, tai yra sutrikimas, kurio simptomus galima reguliuoti pritaikius tiek medikamentinį, tiek nemedikamentinį gydymą.
„Draugams ir artimiesiems svarbu palaikyti ir suprasti tokį žmogų. Jokiu būdu nebandyti įrodinėti, kad tai tik tavo galvoje ar neišsigalvok, visiems juk būna tų minčių. Nesiūlau bandyti pačiam įveikinėti įkyrybių, nes tai gali tik pabloginti visą eigą. OKS gydymą turėtų prižiūrėti psichikos sveikatos specialistas“, – teigė gydytojas psichiatras.
Būdingi du pikai
Anot jo, dažniausiai šis sutrikimas turi du pikus: pirmasis būna 10–12 metų, antrasis – tarp 16–24 metų. Negydomas OKS laikui bėgant stiprėja ir sutrikimo eiga darosi sunkesnė, t.y. vis labiau apsunkinama kasdienė žmogaus veikla.
„Kaip ir kiekvieno sutrikimo gydyme (tiek psichikos, tiek fizinio) labai svarbus palaikymas. Jei žmogus neturi artimų žmonių, kurie jį suprastų, labai svarbu patikimas ir palaikantis specialistas, psichiatras ir/ar psichoterapeutas. Tad nesustokite ieškoti, jei neradote iki šiol. Taip pat galima jungtis į palaikymo grupes internete ar gyvai. Ne paskutinėje vietoje ir literatūros skaitymas. Yra daug knygų, padėsiančių suprasti, kas yra OKS ir kaip su juo gyventi. Viena jų – Edna B. Foa, Reid Wilson Stop Obsessing!: How to Overcome Your Obsessions and Compulsions“.
