Kaip apibrėžiama psichinė sveikata
Žmogus, laikomas psichiškai sveiku, yra toks, kuris gali susidoroti su kasdieniu stresu, kuris gali save prižiūrėti, realizuoti savo potencialą ir geba įsitraukti į bendruomeninę veiklą.
Tačiau psichinė sveikata ir jausmas, kad viskas gerai, ne visuomet yra vienodi ir gali pasikeisti, priklausomai nuo aplinkybių.
Bloga savijauta jau gali nebepriklausyti nuo kasdienių įvykių. Tarkime, sergant depresija gali nebedžiuginti tai, kas džiugino anksčiau, liūdesio neišsklaido net ir juokingi dalykai.
Kiekvienam tenka susidurti su sunkiais periodais, kai jauti stresą ar jautiesi liūdnas, tačiau tai nebūtinai yra depresija – psichinių negalavimų simptomai trunka ilgiau nei natūrali žmogaus reakcija į stresą, negana to, pirmuoju atveju bloga savijauta jau gali nebepriklausyti nuo kasdienių įvykių. Tarkime, sergant depresija gali nebedžiuginti tai, kas džiugino anksčiau, o liūdesio neišsklaido net ir juokingi dalykai.
Kai tai pradeda trukdyti gyventi ar net tinkamai funkcionuoti – eiti į darbą, valgyti ar miegoti, galima numanyti, kad žmogus turi psichologinį ar protinį negalavimą.
Pavyzdžiui, klinikine depresija sergantis žmogus jaučiasi nemotyvuotas, nuolat nelaimingas ir nenori nieko veikti. Tokie simptomai trunka kelias savaites ar mėnesius, o kartais – ir kelerius metus.
Psichinės sveikatos ligos yra klasifikuojamos, siekiant padėti žmonėms išgyti. Simptomai skirstomi į dvi kategorijas – neurotinius ir psichinius.
Pirmiesiems priklauso tokios ligos kaip depresija, nerimas ir pan. Psichiniai simptomai yra dešimtkart retesni nei neurotiniai, jiems būdingas realybės nesuvokimas, keistų minčių užvaldymas. Pastariesiems priskiriamos tokios ligos kaip šizofrenija ar bipolinis sutrikimas.
Kas sukelia psichines ligas?
Nėra žinoma aiški tokių ligų priežastis, tačiau akivaizdu, kad fiziniai, psichologiniai ir aplinkos faktoriai turi tam didelės įtakos.
Nemažai sergančiųjų, pavyzdžiui, bipoliniu sutrikimu, ligą paveldėjo – jų šeimoje ar giminėje yra sirgusių ja.
Specialistai mano, kad daug psichinių negalavimų yra susiję ir su kai kurių genų nukrypimu nuo normos. Tie genai tiesioginės įtakos psichinei sveikatai nedaro, tačiau gali paskatinti žmones susirgti minėtomis ligomis.
Psichologiniai rizikos faktoriai yra artimųjų netektys, nesutarimai šeimoje, nemalonios gyvenimo permainos – skyrybos, darbo praradimas, turto netekimas, įvairūs kiti sunkumai. Šie faktoriai ypač paveikia jautrius žmones.
Ką daryti? Kaip pajuokauja Bbc.co.uk, psichinės ligos iš kraujo testo nenustatysi. Tai gali padaryti tik patyrę psichiatrai ir psichologai, išanalizavę konkretaus paciento simptomus. Žinodami ligą, jie gali pasiūlyti jos gydymo alternatyvas.
