– Ar tiesa, kad pakitimai akyse, kuriuos per patikras pastebi gydytojas oftalmologas, gali įspėti apie tam tikrus susirgimus ir jei taip – kokius?
– Tiesos šiame teiginyje yra. Pavyzdžiui, stebint tam tikrus pakitimus tinklainėje (kraujosruvos, naujadarinės kraujagyslės) rekomenduojame atlikti tyrimus dėl cukrinio diabeto, kraujagyslių kalibro pokyčius – atkreipti dėmesį į arterinės hipertenzijos galimybę.
Besikartojantys charakteringi akių uždegimai gali sufleruoti apie reumatinę patologiją, autoimunines ligas (tokias kaip reumatoidinis artritas ar išsėtinė sklerozė) ar dar nediagnozuotas sistemines infekcijas (pavyzdžiui tuberkuliozė).
Regos nervo atrofija (suplonėjimas) ir pakitimai regos lauko (akipločio) tyrime gali padėti diagnozuoti net tam tikrą galvos smegenų patologiją.
– Kaip „nepražiūrėti” akių ligų pradžios – matyt, bent jau dalis ligų nepasireiškia akivaizdžiais simptomais?
-Taip, dažnai ne vienos ligos pradžiai gali būti būdingas nespecifinis matymo pablogėjimas, ryškumo sumažėjimas. Jei matymas akivaizdžiai pablogėja ar jo sutrikimas užsitęsia, buvusios regos kokybės grąžinti nepadeda naujai parinkti akiniai, būtinas išsamesnis akių ištyrimas. Taip pat jei vis kartojasi ar užsitęsia akies uždegimo požymiai, skausmingumas, kuris nėra tiesiogiai susijęs su nuovargiu, įtemptu darbu, nepadeda drėkinantys lašai, ypač jei simptomai yra vienoje akyje – rekomenduojama oftalmologo konsultacija.
– Kada į akių gydytoją kreiptis nedelsiant?
– Pagrindinės ekstrinės būklės oftalmologijoje yra akies trauma, nudegimas, kraujotakos tinklainėje sutrikimas ir tinklainės plyšys ar atšoka. Taigi, jei užgavus akį ar į ją patekus cheminių medžiagų akis išlieka sudirgusi, skausminga, pablogėja matymas, vizito geriau neatidėlioti.
Užsikimšus tinklainę maitinančiai arterijai matymas pablogėja staiga ir labai smarkiai, gali „iškristi“ ir tik dalis regos lauko. Šiuo atveju labai svarbu kreiptis kuo greičiau, nes didžiausia tikimybė atkurti matymą tikėtina tuomet, jeigu per pora pirmų valandų suteikiama kvalifikuota pagalba. Apie tinklainės plyšį ar atšoką įspėti gali staiga atsiradęs blyksėjimas ar žaibavimas prieš akį, gausios tamsios dėmelės regos lauke ar šešėlis, lyg užuolaida pridengiantis dalį regos lauko.
– Kaip rodo Jūsų patirtis – dėl sunkių akių ligų ar traumų dažniau prarandamas regėjimas?
– Jaunų žmonių tarpe dažnesnė priežastis traumos, vyresnių – lėtines vėlai diagnozuotos ar agresyvios eigos ligos.
– Kokias naujas technologijas naudoja gydytojai oftalmologai, ir kaip jos padeda tiksliau diagnozuoti bei gydyti akių ligas?
– Tikriausiai pagrindinė pagalbininkė moderniame oftalmologo darbe – optinė koherentinė tomografija. Tai labai greitas, neskausminga lazerinis tyrimo metodas, kurio metu nuskenuojamas akies dugnas (centrinė tinklainė bei regos nervas).
Gaunami vaizdai yra mikrometrų tikslumo ir padeda tiksliau įvertinti matomus pakitimus, apsispręsti dėl gydymo ar stebėjimo taktikos arba aptikti subtilius pokyčius, kurių paprastos apžiūros metu galima nepastebėti.
Pagrindinės ligos, kurių greitesnė diagnostika ir sekimas jau neatsiejamas nuo šios technologijos – amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, glaukoma.
– Kokia gydytojų komanda dirba, kokiais klausimais konsultuoja ir kokias chirurgines intervencijas atlieka?
– „InMedica“ klinikoje visais vaikų ir suaugusių akių ligų klausimais konsultuoja keturių oftalmologų komanda. Gydytojai Donata Monvilaitė, Audrius Ruzgys labiau specializuojasi vaikų akių ligose, atlieka operacijas, taip pat konsultuoja suaugusiųjų žvairumo klausimais. Gydytojas oftalmologas Ramūnas Riauka ir aš konsultuojame dėl įvairių vokų, akies priekinio segmento ir tinklainės ligų.
Esant reikalui galime atlikti optinės koherentinės tomofrafijos, akipločio tyrimus, įvairia vokų (miežių, darinių pašalinimo, vokų pakėlimo, išvirtimo ar įvirtimo korekcijas), žvairumo ištaisymo operacijas. Jų trukmė ir gijimo periodas priklauso nuo apimties – mažo darinuko pašalinimas gali trukti kelias minutes, o žaizdelė užgis per porą dienų, tuo tarpu vokų plastika gali trukti iki valandos, operacinių pjūvių, kraujosruvų gijimas gali tęstis porą savaičių.
– Kokios įtakos vaikų ir suaugusiųjų regėjimui turėjo karantinas, kai ir dirbom, ir bendravom, ir apsipirkinėjom, ir pramogavo per nuotolį, t.y. – ekranus?
– Tikriausiai pagrindinis efektas – vaikų trumparegystės šuolis. Pastebime tiek padidėjusį naujų šios refrakcijos ydos atvejų skaičių, tiek spartesnį progresavimą jau akinius nešiojantiems vaikams. Taip pat trumparegystė diagnozuojama ir vis jaunesniems vaikams.
Suaugusiems dėl įtempto nuolatinio akių darbo taip pat gali prireikti akinių, nes akys pavargsta ir nebesusitvarko su refrakcijos nukrypimais, kurie anksčiau didesnių problemų nekėlė.
Kita problema – sausos akys. Žiūrėdami į ekranus rečiau mirksime, akies paviršius greičiau sausėja, o tai provokuoja akių paraudimą, matomas paryškintas kraujagyslių piešinys, atsiranda perštėjimo, graužimo, svetimkūnio, smėlio akyse pojūčiai.
Kadangi ašarų plėvelė yra viena iš optinės akies sistemos dalių, jos pažeidimas dėl išdžiūvimo gali sukelti ir epizodinį matymo pablogėjimą.
– Kaip išsaugoti sveikas akis žmonėms, kurių darbo priemonė – kompiuteris? O galbūt mūsų akys ir prie šio iššūkio prisitaikys?
– Norint padėti akims reikėtų daryti pertraukėles (pvz., kas 20 min.), jų metu pakeisti žvilgsnio kryptį ir atstumą, pažiūrėti į tolį, taip leidžiant akiai atsipalaiduoti nuo įtampos ilgai žiūrint į vieną arti esantį tašką. Dėl didesnio akių džiūvimo naudoti drėkinančius lašus.
Jei ilgesnis darbas vis išprovokuoja užsitęsiantį matymo pablogėjimą, vaizdo išsiliejimą, akių maudimo, nuovargio pojūtį, reikėtų pasitikrinti ar nereikalingi akiniai darbui.
Dėl minėtos trumparegystės atsiradimo ir progresavimo rizikos, vaikams laikas praleistas prie išmaniųjų ekranų turėtų būti ribojamas.
– Kokios akių ligos išlieka iššūkiu medicinos mokslui? Jau galima implantuotis dantis, sėkmingiau ar mažiau sėkmingai keičiami gyvybiškai svarbūs organai. Kaip yra su regėjimu?
– Šiuo metu galime transplantuoti rageną, t.y. priekinę skaidrią akies obuolio dalį. Jei ši operacija konkrečiu atveju įmanoma, regėjimas grąžinamas daliai pacientų su pažengusiomis ragenos ligomis. Deja, to padaryti su tinklaine ar regos nervu dar neįmanoma, todėl didžiausiu iššūkiu lieka ligos ar jų komplikacijos, sukeliančios negrįžtamus regėjimo funkcijai būtinų struktūrų pakitimus.
Dalies jų galima išvengti laiku ir tinkamai pradėjus gydyti tokias ligas kaip glaukoma, „šlapioji“ geltonosios dėmės degeneracijos forma, regos nervo ar gyslainės uždegimai.
Yra būklių (įgimtos akių anomalijos, genetiškai paveldimos tinklainės distrofijos), kurioms gydymo šiuo metu dar nėra. Tiesa, kuriamos technologijos, kurių pagalba būtų galima atkurti pažeistos tinklainės, fotoreceptorių funkciją, bet kol kas jos tik klinikinių studijų etape.
– Kas kiek laiko vaikams, jauniems ir vyresnio amžiaus žmonėms reikia profilaktiškai pasitikrinti regėjimą? Kokie amžiaus tarpsniai jautresni ir kodėl?
– Pirmas apsilankymas pas vaikų oftalmologą galėtų būti maždaug metų amžiaus. Antras vizitas – kai vaikas jau kalba, galime tikėtis patikrinti matymą atsakinėjant paveikslėlius ar specialius simbolius (3-4m. amžiaus), po to prieš mokyklą.
Vaikams ypač svarbus laikas iki 7-8 metų, kadangi tuo metu formuojasi akies ryšys su regos centrais. Jei šiuo laikotarpiu dėl vienokių ar kitokių priežasčių (akies ligos lemiančios struktūrinius pakitimus, neiškoreguotos refrakcijos ydos) akis gaus neryškų vaizdą, gali išsivystyti vadinamoji akies tinginystė arba ambliopija. Tai reiškia kad akis „neišmoksta“ gerai matyti ir vyresniame amžiuje matymo paryškinti nepadės nei akiniai, nei operacijos.
Mokykliniame amžiuje didėjant krūviui akims didėja ir trumparegystės rizika, todėl matymą reikėtų patikrinti kartą metuose. Jeigu jis pablogėjęs, verta apsilankyti pas gydytoją oftalmologą.
Jauniems sveikiems žmonėms akis galima tikrintis kas keletą metų, vyresniems (po 45m.), padidėja tam tikrų ligų rizika, tad apsilankyti pas gydytoją oftalmologą reikėtų kartą metuose. Tačiau visoms amžiaus grupėms galioja ta pati taisyklė – pastebėjus matymo pablogėjimą ar kitus naujus neraminančius simptomus, į gydytoją oftalmologą reikia kreiptis nelaukiant planinio vizito.
– Kalbant apie vaikus, ar pakanka kasmetinės regėjimo patikros, kuri mokinukams atliekama prieš mokslo metus? Kada patartumėte nuodugniai ištirti akis, net jei nėra skundų dėl regėjimo?
– Oftalmologo konsultacijos ir išsamesnio ištyrimo reikėtų jei randamas pablogėjęs matymas. Tai pastebėti galima ir patiems, jei vaikas pradeda prisimerkti žiūrint į tolį, blogiau mato kas parašyta lentoje ar tam tikrus dalykus aplinkoje, pvz., atvažiuojančio autobuso numerį.
Jei matymas blogėja po truputį ar didesnė refrakcijos yda yra įgimta, vaikas gali prie to prisitaikyti ir nesiskųsti blogėjančiu matymu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį jei pastebite sužvairavimą arba atsiranda nuovargio po ilgesnio krūvio akims požymių: vaikas trina akis, nebenori ilgiau skaityti, piešti ar pan.
– Jei seniai tyrėmės akis ir norėtume profilaktinės patikros, turėtume patys žinoti, kokius tyrimus patariama atlikti, ar gydytojas pats pasiūlys visa, kas reikalinga? Kokie tyrimai – baziniai, nuo ko priklauso, kokie galbūt bus rekomenduojami papildomai?
– Mūsų klinikoje visiems atvykusiems konsultacijai atliekamas refrakcijos tyrimas, patikrinamas regos aštrumas, jei reikia matymas koreguojamas bandomaisiais stiklais, matuojamas akių spaudimas (suaugusiems), akys apžiūrimos plyšine lepma (specialus mikroskopas, kuriuo įvertinamas priekinis akies segmentas ir dugnas). Atsižvelgiant į šių ištyrimų rezultatus esant reikalui rekomenduojamas papildomas ištyrimas. Detalenės informacijos apie tai galima rasti čia.
-Valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose eilėse pas akių gydytojus pusmetį ir ilgiau laukia net ir rimtų problemų turintys pacientai. Kokiais atvejais delsti gali būti pavojinga ir kokia tokiu atveju išeitis?
-Be jau minėtų ekstrinių būklių, nemažos dalies ligų prognozė smarkiai uždelsus gydymą taip pat blogėja, sunkiau tikėtis maksimalaus gydymo rezultato. Tai jau minėta glaukoma, amžinė geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė retinopatija, tam tikri lėtiniai uždegimai. Jei jūsų poliklinikoje eilė labai ilga, galima pasidomėti paslaugų prieinamumu kitose įstaigose.
Pas mus dažniausiai konsultacijai užsirašyti galima tą pačią savaitę, kartais būna tarpelis net tą pačią dieną.
– Nemažai regėjimo problemų turinčių žmonių eilių pas akių gydytoją problemą sprendžia eidami į optikas, kur regėjimas patikrinamas nemokamai, jei ką nors perki. Ar ši paslauga prilygsta profilaktiniam akių ištyrimui? Kada tokios konsultacijos neužtenka ir kada galbūt – gana?
– Jauniems žmonėms, jei matymas nepablogėjęs arba pilnai iškoreguojamas akiniais ir nėra jokių kitų skundų, gali užtekti ir tokio patikrinimo. Tuo tarpu vyresniame amžiuje didėja įvairių akių ligų rizika, dalies kurių pradžioje matymas dar gali būti geras. Todėl laiku jas „pagauti“ padeda profilaktinis išsamesnis patikrinimas.
Profilaktinių patikrinimų grafiko laikytis reikėtų ir sergantiems ligomis, galinčioms sąlygoti pakitimus akyse, dažniausiai tai cukrinis diabetas, skydliaukės patologija.
– Pasirodžius kontaktiniams lęšiams pasigirsdavo, kad akinių dienos suskaičiuotos, tačiau nieko panašaus neįvyko. Ar Jus tai stebina?
– Tikriausiai ne. Daliai žmonių akiniai tampa labai įprastu aksesuaru, įvaizdžio dalimi. Kita dalis netoleruoja ilgalaikio kontaktinių lęšių nešiojimo – akys sausėja, sudirgsta, jaučiamas svetimkūnio pojūtis.
– Dėl kokių problemų į akių gydytojus kreipiasi kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės?
– Dažniausiai tai būna akių uždegimai. Ypač pavojingas gali būti ragenos uždegimas (keratitas).
Kontaktinis lęšis būdamas ant akies sudaro palankią terpę daugintis mikroorganizmams, padaro akies paviršių jiems imlesnį. Todėl lęšių nešiotojams labai svarbu laikytis higienos taisyklių, būnant su lęšiais nesimaudyti duše, pirtyje ar vandens telkiniuose, o atsiradus akies uždegimo požymiams lęšių nesidėti ir pasirodyti oftalmologui.
– Kokie keturi svarbiausi dalykai akių sveikatai?
– Nebijokite akinių – priešingai nei teigia populiarus mitas, juos nešiodami toliau savo matymo nebloginsite. Matysite kokybiškiau ir išvengsite perteklinio akių varginimo.
Naudokite apsauginius akinius, skydelius atliekant tam tikrus darbus, ypač pjaunant metalą, žolę trimeriu, gręžiant – tai vienos dažniausių akių traumų priežasčių.
Laikykitės darbo – poilsio režimo akims dirbant iš arti, darykite pertraukas.
Nepraleiskite profilaktinių patikrinimų ir neignoruokite naujai atsiradusių simptomų.
