„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Editos Stankevičiūtės teigimu, svarbiausia į galvos skausmą nenumoti ranka, malšinant jį vien nuskausminamaisiais, o ieškoti skausmo priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Migrena – priepuolinis, įtampa – laipsniškas skausmas
„Galvos skausmas gali tapti bet kurios ligos palydovu ar išsivystyti be jokios priežasties. Tačiau dažniausiai galvos skausmas jaučiamas karščiuojant, pervargus, dėl įtampos ar streso, per menstruacijas, pasikeitus oro temperatūrai ar miego režimui, vartojant per daug šokolado, kavos ar fermentinio sūrio, pakvėpavus tvankiu oru ar dūmais, padauginus alkoholio. Taip pat galvos skausmas gali būti ir ryškus meningito ar insulto simptomas“, – sako vaistininkė.
Jos teigimu, dažniausiai galvos skausmo priežastį ir gydymo būdus nesunku nustatyti pagal skausmo tipą.
„Migrenos sukeltas galvos skausmas dažniausiai būna priepuolinis – tai varginantys, vis pasikartojantys galvos skausmai, kuriuos gali sukelti įvairios priežastys, pavyzdžiui, alergija, stresas ar nuovargis.
Esant migrenai, skausmas būna vienpusis, pulsuojantis, vidutinio arba didelio stiprumo, skausmą gali lydėti pykinimas arba vėmimas, taip pat šis skausmas yra linkęs didėti kasdienės fizinės veiklos metu. Dažniausiai jis tęsiasi nuo 4 val. iki 3 dienų“, – sako E.Stankevičiūtė ir priduria, kad įprastinis migrenos dažnis yra 1–2 priepuoliai per mėnesį.
Pasak vaistininkės, įtampos sukeltas galvos skausmas gali trukti nuo 30 min. iki 7 dienų: „Tai abipusis, spaudžiantis, veržiantis silpnas arba vidutinis galvos skausmas. Užsiimant kasdiene fizine veikla, jis nedidėja, taip pat nėra pykinimo ar vėmimo simptomų.“
Kaip gydytis?
„Dažniausiai galvos skausmu besiskundžiantys žmonės prašo nuskausminamųjų, tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad nuskausminamieji skausmo šaltinio tikrai nenaikina. Pirmiausia reiktų išmokti atskirti įtampos ir migrenos sukeltus negalavimus ir jų neignoruoti“, – sako ji.
Vaistininkė pataria, kad įtampos sukeltą skausmą malšinti padeda paprastas miego ir mitybos režimo sureguliavimas, saikingas kofeino vartojimas, reguliarus fizinis aktyvumas ar netgi psichoterapija.
„Deja, bet su migrena yra šiek tiek sudėtingiau. Nors medicinos pasaulis daro viską, kad išrastų būdą migrenai išgydyti, tačiau kol kas tokio metodo neturime, todėl visas gydymas nukreiptas į jos kontrolę. Išsiaiškinus, kad turite migreną, gydytojas paskiria vaistus, su kuriais priepuoliai greičiau nuslopinami ir sumažinamas migrenos dažnis.
Visgi palengvinti migrenos skausmus padeda panašūs metodai kaip ir įtampos skausmams malšinti – gulėjimas ramioje, silpnai apšviestoje patalpoje, subalansuotas miego ir mitybos režimas“, – dalijasi vaistininkė.
Padeda poilsis ir šaltas kompresas
„Galvos skausmas peržengia normalumo ribas, kai jis išsivysto labai staigiai, yra stiprus ir dėl to „surakina“ kurią nors kūno dalį, taip pat galvos skausmą lydi karščiavimas ir vėmimas, raumenų susilpnėjimas, sąmonės sutrikimas, kaklo sustingimas ir jautrumas šviesai, jis atsinaujina ar yra nuolatinis. Tuomet kuo skubiau reiktų ieškoti skubios medicinos pagalbos“, – pataria vaistininkė.
Pirmoji pagalba, pasak vaistininkės, yra poilsis ramioje vietoje, šaltas kompresas ant kaktos, nuskausminamieji. Jaunesniems nei 16 metų asmenims reiktų kuo skubiau kreiptis į medikus.
Vaistams nuo galvos skausmo ir peršalimo – ne pakeliui
Siekiant numalšinti galvos skausmą, pasak vaistininkės, žmonės neretai griebiasi ne tik natūralių gydymosi būdų, bet ir įvairių medikamentinių priemonių, o juos kombinuodami tarpusavyje, neretai prisidaro dar daugiau žalos.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų preparatų suderinamumą. Įsivaizduokite, žmogus nori numalšinti galvos skausmą ir tuo pačiu gydytis nuo karščiavimo ar peršalimo ligų. Daug problemų sau gali pridaryti tie, kurie norėdami „pastiprinti“ imunitetą peršalimo metu, išgeria alkoholinių gėrimų, o po to nuskausminamųjų, taip didėja tikimybė pažeisti vidinius organus, pavyzdžiui kepenis“, – teigia vaistininkė.
Be to, anot jos, vienu metu geriant vaistus nuo galvos skausmo ir nuo peršalimo, dažnai į jų sudėtį įeina tie patys preparatai, todėl žmogus gali tiesiog suvartoti per didelę dozę vaistų.
„Kad taip nenutiktų, iškilus klausimams dėl vaistinių preparatų suderinamumo su kitais vaistais, maisto papildais ar net su maistu, drąsiai klauskite specialistų, patikrinkite vaistų suderinamumą ir svarbiausia neužsiimkite savigyda, nes taip galite pakenkti savo sveikatai“, – patarė vaistininkė E.Stankevičiūtė.
