Tad su G.Žalyte kalbamės apie tai, kodėl žmones tenka išmokyti būti gamtoje, kokių tikslų ar klausimų vedami jie eina į mišką ir kaip tokią terapiją pasidaryti patiems. Galiausiai, kodėl medituoti miške pavyksta lengviau nei namuose.
– Giedre, papasakokite, kaip ir kodėl susidomėjote gamtos ir miško terapija?
– Pačia miško terapija susidomėjau prieš kokius penkerius metus perskaičiusi britų žurnalistės ir rašytojos Saros Ivens knygą „Forest Therapy“. Netrukus po to pradėjau ieškoti, kur būtų galima baigti šios terapijos mokymus, ir kadangi mokymosi procese šios praktikos man atnešė labai vertingų patirčių ir įžvalgų, sustiprėjo noras vesti šiuos užsiėmimus ir kitiems.
Turbūt labiausiai mane patraukė tai, kad iš tikrųjų būdami gamtoje – kuomet dėmesį sutelkiame į gamtą, nenaršome telefone, nesikalbame, nesiklausome muzikos – pasijuntame nurimę, paprasti ir tikri. Išorinis ir vidinis triukšmas pamažu nutyla, galime geriau išgirsti save, kartais ir rasti atsakymus į rūpimus klausimus.
