Statistiškai apie 10 proc. visuomenės turi bėdų dėl inkontinencijos – šlapimo nelaikymo. Dažnai manoma, kad tai natūrali senėjimo proceso dalis, tačiau iš tikrųjų šis sutrikimas būdingas ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Su šia problema susiduria jaunos ir brandos sulaukusios moterys, vyrai, net vaikai.
Skaičiuojama, kad nuo nevalingo šlapimo ištekėjimo kenčia kas ketvirta moteris ir vienas iš dešimties vyrų. Vyresniame amžiuje patologiją turinčių vyrų ir moterų skaičius supanašėja, kol apie 80-uosius metus visiškai susilygina.
Išeitis – Kegelio pratimai
Šlapimo nelaikymas – tai bet kokio kiekio šlapimo nevalingas ištekėjimas iš šlapimo pūslės: ar tai būtų lašelis, ar pilnas pūslės ištuštinimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad iki 30 metų su šlapimo nelaikymu susiduria 1 iš 6 moterų, iki 45 metų – 1 iš 4, o nuo 50 metų šlapimo nelaiko net kas antra moteris.
Statistiškai apie 10 proc. visuomenės turi bėdų dėl inkontinencijos – šlapimo nelaikymo.
„Neseniai dalyvavau didžiulėje konferencijoje Kopenhagoje, kurioje kalbėta apie nėštumo ir gimdymo įtaką šlapimo nelaikymui. Man buvo naujiena, kad didžiausią reikšmę tam turi pirmas gimdymas. Be abejo, su vėlesniais gimdymais patologijos skaičius gali augti, tačiau ir vieną kartą gimdžiusi moteris, jei gimdymas buvo traumuojantis, gali susidurti su šlapimo nelaikymu“, – pasakojo viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė.
Kai kurioms moterims problema išnyksta savaime, atsistačius tarpvietės raumenų tonusui. „Kitoms po gimdymo atsiradusią patologiją, kai šlapimas nelaikomas kosint, juokiantis, čiaudint, keliant kokį nors daiktą ar tiesiog keičiant kūno padėtį, galima nesunkiai koreguoti Kegelio pratimais. Šis vokiečių reabilitologas sugalvojo labai paprastą mankštą: pratimus galima atlikti bet kur: sėdint darbe, važiuojant automobiliu, gulint ant sofos – aplinkiniai nepastebės, kad juos darote“, – užtikrino J.Misevičienė.
Pratimus patariama atlikti tris kartus per dieną po dešimt kartų: sutraukti tarpvietės raumenis, palaikyti 10 s ir atleisti.
Laukiama, kol išaugs
Vaikų šlapimo nelaikymui įtakos turi tiek tėvų tualeto įpročių formavimas, tiek tam tikri fiziologiniai ir, be abejo, psichologiniai niuansai. Iki penkerių metų patologija negydoma, nes iki šio amžiaus formuojasi vaiko galvos ir nugaros smegenų ryšiai, atsakingi už valingą šlapinimąsi.
„Nei naktinio, nei dieninio nevalingo šlapinimosi epizodai niekaip negydomi, laukiant, kad problema išsispręs savaime. Vėlesniame amžiuje, turint inkontinencijos problemų, reikia kreiptis pirmiausia į šeimos gydytoją, kuris esant reikalui nusiųs pas specialistą“, – sakė J.Misevičienė.
Šlapimo nelaikymas, jei nėra nulemtas smegenų ar stuburo traumos, iš pradžių nekerta visa jėga: viskas prasideda nuo kelių lašelių. Dažnas vaikščiojimas į tualetą, kėlimasis naktį daugiau nei kartą, šlapinimasis per dieną daugiau nei aštuonis kartus, nepriklausomai, kiek skysčių išgeriame – visa tai gali būti šlapimo nelaikymo signalu.
Išgyti lemta ne visiems
Pagalba, užčiuopus patologiją pačioje pradžioje, gali būti gana efektyvi. Jei bėda nesprendžiama, ji vis gilėja.
Yra net keletas šlapimo nelaikymo gydymo būdų: reabilitacinis, taikant įvairias mankštos metodikas, medikamentinis ar net chirurginis. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šlapimo nelaikymo visiškai išgydyti neįmanoma. Jis kaip simptomas lydi tam tikras lėtines ligas, gali virsti šalutiniu kai kurių medikamentų poveikiu.
Patologija neatsiejama nuo išsėtinės sklerozės, Parkinsono ar Alzheimerio ligų, prostatos negalavimų. „Alzheimerio liga nesukelia šlapimo nelaikymo, kuris pasireikštų funkciškai, tačiau žmogus tiesiog neberanda tualeto, nežino, kad reikia nusimauti kelnes, tualeto patalpoje gali neatpažinti klozeto ir t.t. Tokiais atvejais būtinos slaugos priemonės“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
„Drėgmė dirgina odą, randasi pragulos. Yra ir socialinė problema: šlapimo nelaikantis žmogus skleidžia specifinį kvapą, su kuriuo susigyvena ir pats jo nejaučia. Tačiau jį užuodžia aplinkiniai, todėl su šlapimo nelaikančiu žmogumi niekas nenori bendrauti. Ligonis gali susirgti depresija, jis atsisako pomėgių, aktyvaus gyvenimo, kelionių, susitikimų su draugais, – aiškino „Inkocentro“ direktorė ir su šlapimo nelaikymu susiduriančius žmones pakvietė užsukti į savo vadovaujamą įstaigą. – Mes nemokamai suteikiame informaciją apie slaugos priemones, parodome pavyzdžius, pamokome, kaip pasirinkti, galime duoti pabandyti, kad žmogus pagal savo inkontinencijos laipsnį galėtų naudoti tinkamiausią priemonę. Nemokamai mokome Kegelio pratimų, tualeto treniruočių, pildyti šlapinimosi dienoraštį. Mes ne gydome, bet mokome gyventi sausai.“
Kompensuoja, bet šykščiai
Užtikrinti orią ir pakankamai gerą žmogaus gyvenimo kokybę padeda įklotai ar sauskelnės, padedančios gyventi sausam. Kai kurios sauskelnės prie kūno priglunda kaip apatinės kelnaitės. Juostinės sauskelnės nešiugžda, nesukelia garso, patogiai užsideda ir nesimato po kasdieniais drabužiais.
Ligonis gali susirgti depresija, jis atsisako pomėgių, aktyvaus gyvenimo, kelionių, susitikimų su draugais.
„Bėda ta, kad šių higienos priemonių įsigijimą valstybė kompensuoja tik tiems žmonėms, kuriems būtina nuolatinė slauga. O tiems, kurie eina į darbą, kuria vidaus produktą, neša naudą valstybei, pati valstybė niekuo nepadeda, – stebėjosi J.Misevičienė. – Be to, į kompensuojamųjų sąrašą nėra įtrauktos tokios ligos kaip Parkinsono ar Alzheimerio, prostatos vėžys, dirglioji šlapimo pūslė.“
Per mėnesį kompensuojama 30 vnt. sauskelnių, įklotų ar paklotų. Tuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, jog tam, kad žmogus nuolat būtų sausas, reikėtų vidutiniškai trijų sauskelnių per dieną. Danijoje ir Švedijoje slaugos priemonių, sugeriančių šlapimą, kompensuojama tiek, kiek reikia, Olandijoje – 120 vnt. per mėnesį. Mokėti už sauskelnes pačiam – brangu: vienos sauskelnės kainuoja 2–3 Lt. Kad žmogus jaustųsi komfortabiliai, reikia bent kelių per dieną.
