Pabandžiusi grįžti atgal nebenori
Ritos kasdienybėje alkoholis atsirado, kai ji atvyko į Vilnių studijuoti. Studentiški vakarėliai nevykdavo be sidro ar alkoholinių kokteilių.
„Alkoholis pakeldavo nuotaiką, suteikdavo vakarui daugiau spalvų. Man atrodė, kad neperdozuodavau, alkoholį vartojau saikingai, bet kitą dieną jausdavausi pasyvesnė, tarsi šiek tiek apdujusi, nesinorėdavo nieko daryti. Vėliau atsirado susitikimai su draugėmis prie vyno taurės. Kažkodėl tuo metu susitikti prie puodelio arbatos atrodė nei šis, nei tas. Vėlgi atrodė, kad vynas atriša liežuvį ir pokalbis būna daug atviresnis, nuoširdesnis“, – apie savo alkoholio vartojimo pradžią pasakojo jauna moteris.
Apie tai, ar verta vartoti alkoholį, ji susimąstė tik tuomet, kai pastebėjo, kad, pradėjusi dirbti, vis dažniau taurę vyno namuose išgerdavo viena – alkoholis jai padėdavo atsipalaiduoti po sunkios dienos.
„Taip pat pastebėjau, kad alkoholiu „užgeriu“ emocijas: kai susipykstu su draugu, kažkas nutinka. Tačiau ryte atsikeldavau plyštančia galva ir dar prastesne nuotaika, suprasdama, kad problema neišsisprendė. Kartą, naršant internete, akis užkliuvo už straipsnio, kuriame viena mergina dalinosi savo gyvenimo be alkoholio patirtimi. Kažką manyje užkabino jos liudijimas. Nusprendžiau ir aš pabandyti – priimti mėnesio be alkoholio iššūkį. Prisipažinsiu, nebuvo lengva. Pamačiau, kad jau esu emociškai nuo jo priklausoma – kai tik pasijaučiu prasčiau, iš karto pagalvoju apie alkoholį. Tuomet eidavau pasivaikščioti, kad „išvėdinčiau“ galvą“, – toliau pasakojo Rita.
Draugai priėmė jos sprendimą ir neįkalbinėdavo gerti kartu su jais. Tačiau labai greitai ji suprato, kad jai neįdomu bendrauti su alkoholio paveiktais žmonėmis. Tos kalbos, kurios anksčiau jai, taip pat apsvaigusiai, keldavo pasitenkinimą, dabar atrodė nuobodžios, tik laiko švaistymas.
„Praėjus mėnesiui, pabandžiau vėl paragauti alkoholio – visai nedaug, bet to užteko, kad pajusčiau, tarsi ant akių ir smegenų užėjo rūkas. Po pertraukos ši apspangimo būsena labai aiškiai pasijuto. Supratau, kad alkoholis, priešingai, nei maniau anksčiau, slopina mano energiją ir vagia mano gyvenimo laiką. Ir nebesinorėjo grįžti į visa tai. Nevartoju alkoholio jau metus. Ir man jo visiškai netrūksta. Jaučiuosi daug aktyvesnė, pradėjau sportuoti, atsirado laiko ir jėgų knygų skaitymui, dalyvauju įvairiuose saviugdos seminaruose. Svarbiausia, kad ir nuotaika, ir galva daug šviesesnė, lyginant su tais laikais, kai vartojau alkoholį. O mano draugės žino, kad susitikusios mes gersime arbatą. Jos šalia manęs taip net neužsisako kavinėje alkoholio“, – dėstė Rita.
Kaip alkoholis veikia jauno žmogaus smegenis
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2021 m. duomenimis, 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję kokius nors alkoholinius gėrimus, o 62,8 proc. alkoholį vartojo per paskutines 30 dienų. Vertinant pagal amžių, alkoholio vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 dienų buvo mažiausias tarp 15–24 metų amžiaus jaunimo, o didžiausias tarp 25–54 metų amžiaus gyventojų.
Pastebėta, kad Lietuvoje labai paplitęs kultūrinis vartojimas, kai alkoholis vartojamas švenčių, gimtadienių, vakarėlių metu, tačiau džiuginanti tendencija, kad tarp jaunimo ši tradicija silpnesnė nei tarp vyresnio amžiaus žmonių.
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotojos dr. Aušros Širvinskienės, kas penkerius metus NTAKD atliekami Lietuvos populiacijos tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas tarp jaunų žmonių apskritai šiek tiek mažėja, tačiau ši tema vis dar išlieka aktuali ir specialistams kelia nerimą, nes alkoholis gali padaryti neatitaisomą žalą jauno žmogaus smegenims.
„Džiugina tendencija, kad vis daugiau jaunų žmonių atsisako alkoholio, nors ji dar nėra tokia populiari, kaip norėtųsi. Alkoholis yra slopinanti psichoaktyvi medžiaga, turinti įtakos absoliučiai visiems mūsų organams. Galbūt vartodami sakingai mes akivaizdžių pasekmių nepastebime, bet, nutraukus alkoholio vartojimą, tikrai pastebima, kad daug lengviau susitvarkyti su savo emocijomis, lengviau priimti sprendimus, pagerėja bendra fizinė sveikata. Tai sako ir mūsų pacientai. Moterys pastebi, kad netgi pagerėja odos būklė. Alkoholis veikia visus mūsų organus, o ypač apsunkinta kepenų veiklą, kuri turi įtakos visam mūsų organizmui. Todėl normalu, kad nebevartodamas jo žmogus pasijunta geriau“, – teigė specialistė.
Pasak jos, JAV mokslininkai, atliekantys daug tyrimų, kaip alkoholis veikia smegenis, rekomenduojama visiškai nevartoti alkoholio iki 25 metų. Kitų specialistų teigimu, reikėtų drausti alkoholio vartojimą iki 20 ar 21-erių metų, nes tuo metu dar formuojasi smegenys, ypač tos jų sritys, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą. Todėl ankstyvame amžiuje vartoti alkoholį yra labai rizikinga.
Viena iš smegenų sričių, kuri bręsta paauglystės laikotarpiu, yra prefrontalinė galvos smegenų žievė – smegenų dalis, atsakinga už situacijos įvertinimą, svarbių sprendimų priėmimą, emocijų ir aistros valdymą. Ši svarbi smegenų dalis formuojasi ir vystosi paauglystėje. Kol smegenys nėra pilnai subrendusios, neatsakingų sprendimų rizika yra didesnė (pvz., vartoti alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas ir, net esant neigiamoms pasekmėms, toliau juos vartoti ir pan.). Be to, augančiame organizme dar yra nepakankamai fermentų, kurie skaldo alkoholį. Taigi, alkoholio vartojimas, kol smegenys dar vystosi, gali turėti sunkių ir ilgalaikių pasekmių.
Jaunas žmogus priklausomas tampa greičiau
Pasak specialistės, alkoholį vartojantis jaunas žmogus taip pat turi didesnę riziką, kad išsivystys priklausomybė. Yra išvesta koreliacija, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį, tuo ši rizika didesnė.
Kaip įsisuka ydingas ratas? Pirmiausia tai tampa įpročiu. Žmogus turi patirties, kad alkoholis praeityje padėjo susidoroti su sunkesne emocine situacija, todėl, vėl joje atsidūręs, kartoja savo elgesio modelį. Po kurio laiko organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, ima jį greičiau toleruoti. Kai alkoholis pradedamas vartoti vis dažniau, asmens gebėjimas kontroliuoti vartojimą bei savikontrolės pastangos labai susilpnėja. Priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų asmenų smegenų tyrimai rodo fizinius pokyčius tose smegenų srityse, kurios atsakingos už suvokimą, sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. Mokslininkai mano, kad šie pakitimai pakenkia smegenų veiklai ir leidžia paaiškinti priklausomybėms būdingą kompulsyvų elgesį.
„Smegenys yra informacijos apdorojimo centras, susidedantis iš milijardų neuronų ar nervinių ląstelių. Neuronų tinklai siunčia impulsus pirmyn ir atgal bei aktyvuoja skirtingas smegenų sritis, nugaros smegenis ir periferinę nervų sistemą. Šie nervų junginiai koordinuoja ir reguliuoja visa tai, ką mes jaučiame, galvojame ar darome. Visos psichoaktyvios medžiagos veikia smegenų malonumų sistemos grandinę, užpildydamos ją dopaminu.
Dopaminas yra neuromediatorius, esantis tose smegenų srityse, kurios reguliuoja judesius, emocijas, pažinimą, motyvaciją ir malonumo jausmus. Padidintas šios sistemos, kuri užtikrina mūsų natūralų elgesį, dirginimas sukelia euforijos būseną, kurios siekia psichoaktyvias medžiagas, taip pat ir alkoholį, vartojantys žmonės, todėl skatina kartoti šį elgesį. Mūsų smegenys garantuoja malonumą keliančių veiksmų kartojimą. Kai tik malonumų grandinė yra aktyvuojama, smegenys sureaguoja, kad atsitiko kažkas svarbaus, ką reikia prisiminti, ir skatina mus nesvarstant daryti tai vėl ir vėl. Kadangi psichoaktyvios medžiagos stimuliuoja tuos pačius malonumo centrus, tuo pačiu principu esame skatinami vartoti psichoaktyvias medžiagas“, – paaiškino A.Širvinskienė.
Pasak jos, paaugliams ir jaunuoliams psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių ir tapti žalingu vartojimu gana greitai. Mat, paaugliams, kurių nuomonė ir sprendimų priėmimo įgūdžiai vis dar vystosi, gali būti sunku tiksliai įvertinti riziką ir priimti teisingus sprendimus. Alkoholio vartojimas gali sutrikdyti smegenų funkcijas srityse, atsakingose už motyvaciją, atmintį, mokymąsi, sprendimų ir elgesio valdymą.
Kaip atpažinti priklausomybę ir kur kreiptis
Pasak pašnekovės, priklausomybei nustatyti išskiriami šeši diagnostikos kriterijai. Pirmasis – stiprus noras vartoti alkoholį. Antrasis – kai silpnėja gebėjimas kontroliuoti alkoholio vartojimą arba jį nutraukti (žmogus pasižada, kad išgers vieną taurę, bet išgeria gerokai daugiau). Trečiasis kriterijus – padidėja alkoholio tolerancija (dažnai ši žmogaus savybė klaidingai interpretuojama kaip privalumas, net yra toks posakis – „daug pakelia“). Ketvirtasis – nutraukus alkoholio vartojimą pasireiškia abstinencijos požymiai (žmogus prakaituoja, kamuoja nemiga, padidėja kraujospūdis ir pan.). Penktasis – alkoholis žmogaus gyvenime užima tiek laiko, kad jo nebelieka darbui, šeimai ir kitoms veikloms. Šeštasis – žmogus suvokia, kad yra priklausomas, kad daro žalą savo sveikatai, bet pats sustoti negali.
„Jeigu per paskutinius 12 mėnesių gydytojui psichiatrui akivaizdūs bent trys iš šių kriterijų, gali būti diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio. Deja, žmogus ilgai gali nepripažinti savo bėdos arba slėpti priklausomybę, artimieji, nežinodami kaip elgtis, dar padeda jam tai daryti. Iš dalies kreiptis pagalbos trukdo ir visuomenėje vis dar esanti stigma. Kiti prieš priklausomus žmones neretai būna nusiteikę priešiškai, mano, kad tai ne liga, o valios trūkumas. Taigi, yra daug mitų, kurie ne padeda, o trukdo laiku gauti pagalbą“, – pabrėžė specialistė.
Norėdamas gauti pagalbą, žmogus pirmiausia turėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą arba pasikalbėti su priklausomybės konsultantais, kurie dirba visuomenės sveikatos biuruose. Psichikos sveikatos centro psichiatras, įvertinęs situaciją, gali sudaryti ambulatorinio gydymo planą arba nukreipti į priklausomybės ligų centrą. Jeigu žmogus dėl kokių nors priežasčių nedrįsta kreiptis, jis gali kreiptis anonimiškai į visus penkis Respublikinio priklausomybės ligų centro filialus ir ten gauti anoniminę pagalbą, tik šiuo atveju paslaugos bus mokamos.
Priklausomybės ligų centruose gali būti sudarytas ambulatorinis arba stacionarinis gydymo planas, pavyzdžiui, iki 14 dienų trunkantis abstinencijos gydymas. Po to rekomenduojama tęsti gydymą 15 dienų motyvacinės terapijos skyriaus stacionare arba Minesotos programoje, kuri gali būti stacionari arba ambulatorinė.
