Grūdinimasis, poilsis, skysčiai
Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius teigė, kad visos infekcinės ligos slopina imunitetą gana ilgam laikui: vieniems gali ir mėnesiui, kitiems – net iki pusmečio. Infekcine liga prasirgęs vaikas dėl nusilpusio imuniteto gali lengvai pasigauti ir kitus susirgimus.
Kaip galima sustiprinti savo sveikatą persirgus? Anot mediko, yra keli paprasti veiksmai, kuriuos daryti galima ir nesergant.
„Reikėtų kaip įmanoma sveikiau gyventi, nes du trečdaliai mūsų sveikatos, atmetus genetiką, priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir poilsio režimo. Žmogus turėtų pakankamai aktyviai gyventi.
Vaikams sakome daugiau laiko leisti lauke, sportuoti, bėgioti, važinėti dviračiais, žaisti futbolą ar bet ką, kad tik nesėdėtų sulinkusiu stuburu prie monitoriaus. Nes tada poveikis būna prastas: užspaudžiami plaučiai, virškinamasis traktas. Visa tai negerina savijautos“, – dėstė D.Varaškevičius.
Taip pat jis pabrėžia, kad nors tai yra elementarus ir paprastas dalykas, bet svarbu vartoti pakankamai skysčių, pavyzdžiui, tiesiog vandens ar namuose virtų arbatų, kompotų.
„Mes dažnai ligoninėje gydome vandeniu – pilant fiziologinį skystį ar Ringerį, kurie atstato skysčių pusiausvyrą. Esant infekciniams susirgimams būklė dažnai pagerėja vien po infuzoterapijos. Vanduo yra pats geriausias skystis mūsų organizmui ir geriausiai toleruojamas“, – paaiškino D.Varaškevičius.
Ne ką mažiau reikšmės turi ir grūdinimasis: jeigu įmanoma, nusiprausus po šiltu dušu, persilieti šaltu vandeniu. Daryti šalto-karšto vandens voneles kojoms, kas, anot mediko, stiprina žmogaus venas, gerina poodinį sluoksnį.
„Tai tokie elementarūs, paprasti dalykai, kurie sveikatai nieko nekainuoja, tik reikia tam pasiruošti ir tą sistemingai daryti“, – teigė D.Varaškevičius. Pasak jo, ligoninėje skaičiuojamas ne vienas vaikas, kuriam dėl grūdinimosi šiltu-šaltu vandeniu praeina chroniniai sinusitai, ypač tiems, kurie serga po 3–5 kartus šia liga, o išrašyti antibiotikai nebepadeda.
Į ką dar derėtų atkreipti dėmesį? Į poilsio ir miego režimą. Anot D.Varaškevičiaus, dabar žmonės miega mažiau nei prieš 10 ar 20 metų. Anksčiau mažesniems vaikams buvo rekomenduojama miegoti 9–10 val., vyresniems vaikams 8–9, o suaugusiems ne mažiau kaip 6–7 val. o paskutiniuoju metu, remdamasis statistika, gydytojas sako, kad, vaikai miega po 7–8 val., o suaugę – 5–6 val.
Savaitgalį išmiegojus po 12–13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę.
Tačiau, anot mediko, remiantis moksliniais tyrimais, sveikiausia eiti miegoti yra kuo anksčiau, bent iki 23 val. Pirmoje nakties dalyje yra pats geriausias miego efektyvumas, o vėlyvas gulimasis ir ilgesnis pamiegojimas ryte nėra vienodai naudingas. D.Varaškevičius taip pat pridūrė, kad miego kiekis yra individualus, tačiau ne visi organizmai prisitaiko prie mažiau laiko praleisto miegant.
„Kaip ir su vandens gėrimu - negalima sakyti, kad visiems vienodai. Lygiai tas pats su miegu, bet dabar didžioji dalis jau miega mažiau, ir tyrimai parodė, kad savaitgalį išmiegojus po 12–13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę. Aišku, tai geriau negu nieko, bet geriausiai yra susiplanuoti savo gyvenimą, kad nebūtų tokių didelių miego trūkumų“, – D.Varaškevičius kalbėjo apie miego svarbą kūnui ir sveikatai.
Galiausiai, svarbu nepervargti, nebūti ilgai nemiegojus, nes pervargimas labai duoda didelį poveikį sveikatai ir susirgimams. Gydytojas pabrėžia, kad tenka matyti prieš egzaminus vyresnius paauglius, kuriems nusilpsta sveikata.
„O būtent infekcinės ligos grasina imuninei sistemai nusilpus. Mūsų organizmas yra visuma, ir susirgimas infekcinėmis ligomis labai priklauso nuo psichologinių veiksnių, nuo gyvenimo būdo. Turime vaikus, kurie patiria stresą, pavyzdžiui, netektys, tėvų skyrybos ar kitos negandos, ir tada imuninė sistema taip nusilpsta, kad prasideda infekcinių susirgimų grandinė. Prisideda viskas, kas yra aplinkoje“, – komentavo D.Varaškevičius.
Skiepytis reikia būnant visiškai sveikam
Infekcinės ligos, nors ir susilpnina imunitetą, tačiau su skiepais įgytų antikūnų skaičiaus neturėtų sumažinti. Bet, kaip pabrėžia D.Varaškevičius, yra išskirtinių atvejų. Tokie atvejai galimi, kai tiek vaikai, tiek suaugę serga imunosupresinėmis ligomis: tai yra onkologinės ligos, kurių metu pastoviai naudojami preparatai, slopinantys imunitetą.
„Tada žmonės gali susirgti tomis ligomis, nuo kurių buvo skiepyti. Mes turime ne vieną atvejį, kai onkologinėmis ligomis sergantys ar vartojantys hormoninius vaistus vaikai 2–3 kartus serga vėjaraupiais. O tai yra ta liga, kuria vieną kartą persirgus, jau daugiau nesergama, bet mūsų imuninė sistema išbalansuojama ir imunosupresiškai veikiama, tad tie antikūnai nėra panaudojami kaip sveikame organizme“, – aiškino gydytojas.
Ar galima skiepytis, vos tik pasveikus nuo ką tik sirgtos infekcinės ligos? Pasak D.Varaškevičiaus tai daryti galima tik tada, kai žmogaus sveikata visiškai atsistato. Įprastai rekomenduojama skiepytis praėjus bent jau 2 savaitėms nuo pasveikimo.
Infekcinės ligos, nors ir susilpnina imunitetą, tačiau su skiepais įgytų antikūnų skaičiaus neturėtų sumažinti.
Kalbėdamas dar apie skiepus, D.Varaškevičius teigė, kad skiepų grafiko nesilaikymas diskredituoja vakcinas. Atėjus laikui skiepytis pagal kalendorių, vakcinacija gali būti atidedama, jeigu tuo metu vaikas serga. Tačiau jei skiepas vis nukeliamas, anot vaikų gydytojo, šeimos daktarai nepaiso instrukcijų, kartais netenka kantrybės ir suleidžia skiepą net ir menkai sergančiam vaikui.
„Mes visą laiką sakome, kad vaiką, taip pat ir suaugusįjį, reikia skiepyti, kai jų organizmas yra visiškai sveikas, pasveikęs. Tik tada. Kitaip imuninė sistema gali nepriimti vienos ar kitos vakcinos, nesuformuoti pakankamai antikūnų kiekio arba gali būti labai ryški povakcininė reakcija: karščiavimas, komplikacijos arba atvirkščiai – nesusiformuoja imuninė sistema. Ir tada girdime pasisakymus, kad vakcina bloga, pažiūrėkite, kokia reakcija, ir panašiai“, – dėstė D.Varaškevičius. Anot jo, neretai šeimos gydytojai skiepydami tokiais atvejais, po to siunčia vaikus į klinikas, kad paaiškintų, ką daryti.
Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas taip pat pabrėžia, kad sergantiems lėtinėmis ar imunosupresinėmis ligomis skiepų sąrašas turėtų būti dar pilnesnis. Anot jo, labiau išsivysčiusiose šalyse rizikos grupėje esančių vaikų ir suaugusių skiepų sąrašas yra didesnis, nes jiems pavojingesnė bet kokia infekcinė liga, kuri gali sukelti blogų pasekmių. Paklaustas, kokių skiepų papildomai reiktų, D.Varaškevičius paminėjo vakciną nuo erkinio encefalito.
„Šiandien yra didžiulė problema dėl sergamumo erkiniu encefalitu. Ir mes jau nuo metų pradžios turime apie 10 atvejų, kai šia liga susirgo vaikai. Tie skiepai nėra privalomų skiepų sąraše ir tik pačių žmonių valia ir lėšomis yra vakcinuojami. O, kaip žinome, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu yra pats didžiausias Europoje. Ir sergamumas yra didesnis už daugelį Europos šalių ne keliais procentais, o kartais. Kai tėvai klausia, kokių skiepų dar reiktų jų vaikui, tai sakau: viskas, kas yra privalomų skiepų sąraše, pridedant ir nuo erkinio encefalito“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip laimėjimą, jis įvardijo, kad nuo pernai naujagimius imta skiepyti nuo meningokokinės infekcijos.
Vėjaraupių paūmėjimas
Tačiau D.Varaškevičiui nerimą kelia vėjaraupiai, juolab, kad neseniai buvo pranešta apie padaugėjusių susirgimų šia liga. Anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC), nuo vėjaraupių skiepijama gyva vakcina, kuri pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti Dažniausiai suserga asmenys, su sutrikusia imunine sistema, tuomet liga pasireiškia labai lengva forma (nežymus pabėrimas, neaukšta temperatūra ar visai nepasireiškia karščiavimas).
Apie skiepus nuo vėjaraupių užsiminė ir D.Varaškevičius: jie apsaugotų nuo sunkių komplikacijų. Medikas išskiria tris jų rūšis: pirma – kai patenka infekcija po vėjaraupių sukeltais bėrimais.
„Prasideda bakterinė infekcija, pūliavimas, karščiavimas. Tai dažniausiai pasitaikanti vaikams: negali pasakyti „nesikasyk“, juk tas žaizdas peršti, niežti, tad besikasant, besidraskant patenka infekcija“, – komentavo medikas.
Antra iš komplikacijų yra vėjaraupinė pneumonija – plaučių uždegimas, viršutinių kvėpavimo takų pažeidimas. O trečioji – vėjaraupiniai encefalitai, kada virusas patenka į smegenis ir sukelia ten uždegimą.
„Tai tos komplikacijos yra vienos iš sunkesnių: sirgimo laikas ilgesnis ir išliekamieji reiškiniai būna. Iš ligoninės išleidžiame vaikus, kurie dar būna su sutrikusia eisena, vėliau jie eina į reabilitacijas. Aišku, daugeliui jų sveikata atsistato, bet kai kuriems išlieka tai, kaip ir po kitų neuroinfekcijų. Nuovargis, galvos skausmas, blogesnė atmintis, blogesnis susikaupimas, nervingumas, dirglumas – šitie simptomai išlieka ilgą laiką“, – aiškino D.Varaškevičius, pridūręs, kad ši komplikacija pasireiškia vienetams, tačiau kasmet ligoninėje pasitaiko bent keli tokie atvejai.
Neatpažino ligos – kilo protrūkis
Mediką neramina ir infekcinių ligų išplitimas. Pavyzdžiui, vėjaraupiais užkrėsti kitą žmogų galime dar likus 2 paroms iki bėrimų atsiradimo.
„Žmogus karščiuoja, bet dar neišbertas, eina į polikliniką pasitikrinti. Ten taip pat sėdi taip pat nemažai sergančių, kurių imuninė sistema yra silpnesnė, tai tas plitimas taip ir vystosi. Neretai reiktų gydytoją į namus iškviesti, šeimos daktarai turėtų tą žinoti“, – aiškino D.Varaškevičius.
Panašiai išplito tymai Kaune, kur šia liga buvo daugiausia sergančiųjų. Pasak gydytojo, buvo atlikta analizė ir paaiškėjo, kad tymais apsirgę asmenys nuvyko pas šeimos gydytoją. Neretai ten ligos negalėdavo atpažinti, tada siuntė į ligoninės priėmimo skyrių. Kadangi ten buvo pakankamai atvira aplinka, daug žmonių, todėl ši liga ir plito.
Neretai reiktų gydytoją į namus iškviesti, šeimos daktarai turėtų tą žinoti, – aiškino D.Varaškevičius.
„Tas ligos plitimas yra dėl žinių trūkumo ir atsipalaidavimo, kad daugelis infekcinių ligų jau yra skiepais suvaldytos. Mes juk skaitėme, kad tymai yra eliminuota infekcija. Į Lietuvą tymai galėjo būti atvežti iš Ukrainos, nes iš ten ir darbuotojai atvažiuoja, ir mūsų žmonės keliauja ten“, – svarstė D.Varaškevičius.
Kadangi dažniausiai infekcinės ligos plinta oro lašeliniu būdu, kalbantis, čiaudint, gydytojas rekomenduoja žmonėms, pasveikusiems nuo infekcinių ligų, vengti viešų vietų ir kuo mažiau lankytis uždarose patalpose. Ten yra didžiausia rizika pasigauti kitą ligą.
