„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaip apsaugoti save ir kitus nuo infekcinių ligų, kurios slopina imunitetą?

Infekcinės ligos slopina imunitetą, o dėl to yra grėsmė užsikrėsti kitais susirgimais. Kiek anksčiau 15min GYVENIMUI gydytojas Darius Varaškevičius yra pasakojęs, kaip galima apsisaugoti nuo infekcinių ligų tiek nesergant, tiek neseniai persirgus jomis. Atrinkome svarbiausius dalykus ir pateikiame jums atmintinę.
Peršalimas
Peršalimas / Vida Press nuotr.

Kauno klinikinės ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius teigė, kad visos infekcinės ligos slopina imunitetą gana ilgam laikui: vieniems gali ir mėnesiui, kitiems – net iki pusmečio. Infekcine liga prasirgęs asmuo dėl nusilpusio imuniteto gali lengvai pasigauti ir kitus susirgimus.

Kaip galima sustiprinti savo sveikatą persirgus? Anot mediko, yra keli paprasti veiksmai, kuriuos daryti galima ir nesergant.

„Reikėtų kaip įmanoma sveikiau gyventi, nes du trečdaliai mūsų sveikatos, atmetus genetiką, priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, mitybos, miego ir poilsio režimo. Žmogus turėtų pakankamai aktyviai gyventi.

Vaikams sakome daugiau laiko leisti lauke, sportuoti, bėgioti, važinėti dviračiais, žaisti futbolą ar bet ką, kad tik nesėdėtų sulinkusiu stuburu prie monitoriaus. Nes tada poveikis būna prastas: užspaudžiami plaučiai, virškinamasis traktas. Visa tai negerina savijautos“, – dėstė D.Varaškevičius.

15min nuotr. /Darius Varaškevičius
15min nuotr. /Darius Varaškevičius

Taip pat jis pabrėžia, kad nors tai yra elementarus ir paprastas dalykas, bet svarbu vartoti pakankamai skysčių, pavyzdžiui, tiesiog vandens ar namuose virtų arbatų, kompotų.

„Mes dažnai ligoninėje gydome vandeniu – pilant fiziologinį skystį ar Ringerį, kurie atstato skysčių pusiausvyrą. Esant infekciniams susirgimams būklė dažnai pagerėja vien po infuzoterapijos. Vanduo yra pats geriausias skystis mūsų organizmui ir geriausiai toleruojamas“, – paaiškino D.Varaškevičius.

Ne ką mažiau reikšmės turi ir grūdinimasis: jeigu įmanoma, nusiprausus po šiltu dušu, persilieti šaltu vandeniu. Daryti šalto-karšto vandens voneles kojoms, kas, anot mediko, stiprina žmogaus venas, gerina poodinį sluoksnį.

„Tai tokie elementarūs, paprasti dalykai, kurie sveikatai nieko nekainuoja, tik reikia tam pasiruošti ir tą sistemingai daryti“, – teigė D.Varaškevičius. Pasak jo, ligoninėje skaičiuojamas ne vienas vaikas, kuriam dėl grūdinimosi šiltu ir šaltu vandeniu praeina chroniniai sinusitai, ypač tiems, kurie serga po 3–5 kartus šia liga, o išrašyti antibiotikai nebepadeda.

Į ką dar derėtų atkreipti dėmesį? Į poilsio ir miego režimą. Anot D.Varaškevičiaus, dabar žmonės miega mažiau nei prieš 10 ar 20 metų. Anksčiau mažesniems vaikams buvo rekomenduojama miegoti 9–10 val., vyresniems vaikams 8–9, o suaugusiems ne mažiau kaip 6–7 val. o paskutiniuoju metu, remdamasis statistika, gydytojas sako, kad, vaikai miega po 7–8 val., o suaugę – 5–6 val.

Savaitgalį išmiegojus po 12–13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę.

Tačiau, anot mediko, remiantis moksliniais tyrimais, sveikiausia eiti miegoti yra kuo anksčiau, bent iki 23 val. Pirmoje nakties dalyje yra pats geriausias miego efektyvumas, o vėlyvas gulimasis ir ilgesnis pamiegojimas ryte nėra vienodai naudingas. D.Varaškevičius taip pat pridūrė, kad miego kiekis yra individualus, tačiau ne visi organizmai prisitaiko prie mažiau laiko praleisto miegant.

„Kaip ir su vandens gėrimu – negalima sakyti, kad visiems vienodai. Lygiai tas pats su miegu, bet dabar didžioji dalis jau miega mažiau, ir tyrimai parodė, kad savaitgalį išmiegojus po 12–13 valandų neatsistato visiškai mūsų nervų, imuninės sistemos, kurias paveikė miego trūkumas per savaitę. Aišku, tai geriau negu nieko, bet geriausiai yra susiplanuoti savo gyvenimą, kad nebūtų tokių didelių miego trūkumų“, – D.Varaškevičius kalbėjo apie miego svarbą kūnui ir sveikatai.

Galiausiai, svarbu nepervargti, nebūti ilgai nemiegojus, nes pervargimas labai duoda didelį poveikį sveikatai ir susirgimams. Gydytojas pabrėžia, kad tenka matyti prieš egzaminus vyresnius paauglius, kuriems nusilpsta sveikata.

„O būtent infekcinės ligos grasina imuninei sistemai nusilpus. Mūsų organizmas yra visuma, ir susirgimas infekcinėmis ligomis labai priklauso nuo psichologinių veiksnių, nuo gyvenimo būdo.

Turime vaikus, kurie patiria stresą, pavyzdžiui, netektys, tėvų skyrybos ar kitos negandos, ir tada imuninė sistema taip nusilpsta, kad prasideda infekcinių susirgimų grandinė. Prisideda viskas, kas yra aplinkoje“, – komentavo D.Varaškevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs