Kokie migrenos požymiai
Paprastą galvos skausmą nesunkiai galime numalšinti įprastais vaistais nuo skausmo. Tačiau apie 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų per metus patiria bent vieną migrenos priepuolį. Pasak mediko, tai gana dažna neurologinė liga, gerokai bloginanti žmonių gyvenimo kokybę, ribojanti kasdienį gyvenimą ir darbinę veiklą. Nors dažniau migrena serga jaunos ir vidutinio amžiaus moterys, ji diagnozuojama ir vyrams, taip pat vyresnio amžiaus moterims ir net vaikams.
D.Jatužis atkreipė dėmesį, kad žmonės neretai tikisi, jog egzistuoja tyrimai, kurie gali nustatyti galvos skausmo prigimtį, pavyzdžiui, patvirtinti, kad tai migrena. Deja, tokių tyrimų nėra. Migrena nustatoma naudojant apibūdinimo diagnostikos kriterijus: koks yra skausmo pobūdis, lokalizacija, charakteris, trukmė, lydintys simptomai.
„Migrenos atveju dažniausiai pasitaiko pasikartojantis priepuolinis galvos skausmas, dažnai jis būna vienpusis, t.y. skauda vieną kurią nors galvos pusę. Skausmas gali būti pulsuojantis arba tvinksintis, jo trukmė – nuo 4 valandų iki 3 parų. Ir tai tikrai ne silpnas, o vidutinis arba stiprus skausmas, žmogus dažnai negali atlikti įprasto daro, priverstas gulėti, vengti garsų, šviesos, neretai būna pykinimas, o kartais – ir vėmimas. Taigi, šis skausmas sutrikdo žmogaus gyvenimą“, – aiškino neurologas.
Simptomai panašūs į insultą
Jeigu migrenos priepuolis ištinka pirmą kartą, neretai išsigandę žmonės atsiduria ligoninės priimamajame. Migrenos požymiai iš tiesų gali būti painiojami su insultu.
„Nepakeliamai stiprus skausmas ir atsiradęs pykinimas – tokie simptomai verčia sunerimti ir atvykti į priėmimo skyrių. O kartais ir nustatome insultą, nors pirminė versija yra migrena. Plyšusi aneurizma taip pat pasireiškia labai stipriu skausmu. Tokiais atvejais, ypač jeigu tai pirmas migrenos priepuolis, visuomet atliekami papildomi tyrimai – tiek kraujo, tiek instrumentiniai, pavyzdžiui, smegenų kompiuterinė tomografija.
Tačiau visi šie tyrimai skirti ne migrenos diagnozei patvirtinti, o atmesti kitas diagnozes. Pasitaiko ir tokių atvejų, kad žmogus tikrai žino, kad jam migrena, bet nepavyksta suvaldyti priepuolio turimais vaistais. Tuomet jis taip pat vyksta pagalbos į ligoninę“, – pasakojo D.Jatužis.
Jeigu migrenos priepuolis ištinka pirmą kartą, neretai išsigandę žmonės atsiduria ligoninės priimamajame.
Migrena be auros ir su aura
„Žinomos dvi migrenos formos – su aura ir be auros. Esant migrenai be auros, simptomai iš karto prasideda nuo galvos skausmo, bet prieš tai kokių nors ryškių simptomų, įspėjančių apie artėjančią migreną, nėra. Nebent gali būti bendro pobūdžio pokyčiai – žmogus jaučiasi dirglesnis, mieguistas, pakitę skonio receptoriai ir pan.
Esant migrenai su aura, prieš skausmą pasireiškia vadinamoji migrenos aura, kuri gali tęstis nuo kelių minučių iki valandos. Dažniausia tai regos pokyčiai – žmogus gali pradėti matyti zigzagus, kibirkštis, žiežirbas, sulaužytas linijas arba jaučia akipločio susiaurėjimą – atsiranda balta arba juoda dėmė, kuri užkloja dalį matymo lauko. Tai regimoji aura. Taip pat aura gali pasireikšti sensoriniais pojūčiais – nutirpimais, veido, lūpų, galūnių ar net pusės kūno nejautra, o retais atvejais – trumpalaikiais paralyžiais.
Neretai aura gali pasireikšti kalbos sutrikimais – kai žmogus nelabai aiškiai supranta kitų kalbą arba nesugeba išreikšti savo minčių, jam trūksta žodžių. Atsiradus šiems simptomams pirmą kartą tiek pacientas, tiek gydytojas, žinoma, pirmiausia pagalvotų apie insultą“, – vardijo medikas.
Beje, migrena serga ir vaikai, tačiau jiems migrena pasireiškia ne klasikiniu priepuoliniu galvos skausmu, o priepuoliniais svaigimais, viduriavimais.
Kaip gydoma migrena
Migrenos atsiradimo priežastys iki šiol nėra žinomos. Manoma, kad ją sukelia cheminio–molekulinio lygio sutrikimai, polinkis į kuriuos greičiausiai nulemtas genetiškai. Tačiau gerai ištyrinėta, kas vyksta smegenyse migreninio skausmo metu. Visi šie tyrimai leido atsirasti efektyviam migrenos gydymui.
„Nustačius smegenyse susidarančią cheminę medžiagą, kuri dirgina tam tikrus centrus ir sukelia migreną, buvo sukurti vaistai, blokuojantys šios medžiagos poveikį. Egzistuoja pažangus gydymas, padedantis iki 50–75 proc. suretinti priepuolių dažnį. Taip pat yra efektyvių vaistų, kurie padeda sutrumpinti priepuolį ir jį lydinčius simptomus. Visiškai išgydyti migrenos negalime, bet palengvinti ligos eigą, pagerinti gyvenimo kokybę ir grąžinti gyvenimo džiaugsmą tikrai įmanoma.
Taip pat migrenos gydymui nuo seno vartojami kai kurie antidepresantai, hipertenziniai ir priešepilepsiniais vaistai. Nors jų pirminė paskirtis yra kita, jie mažina tam tikrų smegenų centrų jautrumą, blokuoja migreną sukeliančių perteklinių medžiagų kiekį smegenyse ir pan.“, – aiškino D.Jatužis.
Nors pati migrena grėsmės gyvybei nekelia, retais atvejais, ypač jeigu žmogus turi insulto rizikos veiksnių, užtrukęs priepuolis, pasak mediko, gali sukelti lokalų smegenų kraujotakos sutrikimą – migreninį insultą.
Tikrai dažna epizodinės migrenos komplikacija – lėtinė migrena, kai priepuoliai dažnėja, ilgėja arba sunkėja. Galvą gali pradėti skaudėti dažniau nei neskaudėti – daugiau kaip 15 dienų per mėnesį. Galiausiai migrena gali tapti kasdieniu galvos skausmu, kuris ne tik sukelia diskomfortą, bet ir riboja žmogaus darbines galimybes. Be to, tai nuolatinis stresas organizmui, kuris sukelia lėtinį uždegimą, lemiantį daugelį sunkių lėtinių ligų. Būtent todėl, jeigu patiriate galvos skausmus ir įtariate, kad tai gali būti migrena, verta pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant būtinybei, nusiųs neurologo konsultacijai.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.