Gripo virusai dažniausiai plinta nuo vieno žmogaus kitam, kuomet infekuotasis kosti arba čiaudi. Pasigauti infekciją užtenka ir to, kad, prisilietęs prie gripo virusu užkrėstų daiktų, žmogus neplautomis rankomis paliestų burną arba nosį.
Dauguma suaugusiųjų užsikrečia dieną prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams ir nešioja virusą iki penkių dienų nuo ligos pradžios. Kitaip tariant, gripo virusą perduoti galima ir dar prieš ligai pasireiškiant, ir jos metu.
Įspėjantis simptomų rinkinys
Tikimybė, jog virusas jau patekęs į organizmą, yra didelė, jeigu pasireiškia šie simptomai: temperatūra pakyla iki 38ºC (vyresnių žmonių temperatūra gali būti ir žemesnė – 37,5ºC ), atsiranda kosulys, gerklės skausmas, nosies užgulimas arba sloga, taip pat jėgų trūkumas, galvos ar raumenų skausmai, bendras silpnumas, prakaitavimas arba šaltkrėtis. Retkarčiais netgi gali pasunkėti kvėpavimas arba pasireikšti viduriavimas.
Praėjus šiems sunkiems simptomams, neretai ir toliau juntamas bendras silpnumas bei jėgų trūkumas. Kurį laiką gali tęstis sausas kosulys.
Viruso pažeistoje gleivinėje dažnai dauginasi bakterijos, galinčios sukelti komplikacijų, tokių kaip nosies ančių, nosiaryklės ir vidurinės ausies uždegimas, bronchitas, plaučių uždegimas. Gripo sukeltos komplikacijos dažniau nei kitiems pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir pacientams, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų.
Palyginus su daugybe plačiai paplitusių, į gripą panašių infekcijų, tikrasis gripas pasitaiko gana retai. Dažniausiai gripas būna daug nemalonesnis. Komplikaciją gali išduoti ilgai trunkantis kosulys, nuolatinis karščiavimas, taip pat krūtinės ląstos skausmas.
Sveikatos abėcėlė: švara, rankų plovimas ir atsargumas
Skiepai yra vienas iš gripo profilaktikos būdų, tačiau išlieka rizika uždelsti, kadangi skiepų apsauginis poveikis prasideda tik praėjus dviem savaitėms, tuo tarpu gripas užklupti gali ir anksčiau.
Sergantieji būtinai turi likti namie. Susirgus gripu, svarbu iš karto vykti namo, pranešti apie savo savijautą kam nors iš artimųjų ir, jeigu reikia, kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą antivirusinį gydymą. Būtina veikti greitai, kad būtų užkirstas kelias galimoms komplikacijoms ir neužsikrėstų aplinkiniai bei artimieji.
Nė vienas darbdavys neapsidžiaugs ir nepadėkos jums, jeigu dėl vieno į darbą atvykusio ligonio susirgs visas kolektyvas.
Daugiau dėmesio skirkite rankų plovimui. Rankinėje, automobilyje arba palto kišenėje reikėtų turėti dezinfekuojamąjį antiseptinį rankų gelį, kuriuo galima greitai nusivalyti rankas po apsilankymo parduotuvėje arba važiavimo viešuoju transportu. Tai ypač svarbu, kai kyla gripo epidemija, kurios metu užsikrėtimo rizika yra kur kas didesnė nei įprastai.
Alkūnė prie burnos. Čiaudint arba kosint būtina užsidengti burną ir nosį rankove arba popierine servetėle, kad virusai neplistų. Jeigu čiaudėjimo metu burna uždengiama delnu, bakterijos lieka ant rankos ir patenka ant visko, prie ko žmogus prisiliečia: durų rankenų, telefono ir visų kitų daiktų. Tokiu būdu virusas neabejotinai išplinta.
Su sergančiu vaiku namuose likti turėtų vienas iš tėvų – tas, kurio sveikata stipresnė. Negalima sergančių mažylių vežti pas neskiepytus senelius, nes pagyvenę žmonės ir asmenys, turintys tam tikrų sveikatos sutrikimų, yra daug labiau linkę į gripo sukeliamas sudėtingas komplikacijas.
Stenkitės neliesti veido. Dažniausiai virusai plinta prisilietus prie užkrėstų daiktų, o po to prie akių, nosies ar burnos.
Pavyzdinis sveikas gyvenimo būdas. Imunitetą stiprina pakankama miego trukmė, fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir streso valdymas.
Gydytojo rekomendacijų laikymasis. Atsižvelgdamas į sveikatos būklę, gydytojas gali skirti antivirusinių vaistų. Jie gali palengvinti ligos eigą ir ją sutrumpinti. Gydymas pirmiausia skiriamas žmonėms, kurie patenka į rizikos grupę ir turi didesnę tikimybę patirti gripo sukeliamas komplikacijas. Antivirusiniai preparatai, tokie kaip oseltamiviras ir zanamiviras, skiriami šeimos gydytojo ir parduodami tik su receptu.
Antibiotikai gripo atveju nerekomenduojami – jų prireikia tik gydyti gripo sukeltoms komplikacijoms.
Kaip palengvinti simptomus?
Norint palengvinti gripo simptomus, svarbu stebėti kūno temperatūrą. Namie privalo būti tam tinkamas termometras. Jeigu sergant temperatūra pakyla iki 38ºC ar aukščiau, o savijauta yra bloga, reikia išgerti karščiavimą mažinančių vaistų – pirmiausia paracetamolio. Jeigu jis nepadeda, tuomet reikia gerti ibuprofeno. Vaistinėse parduodami įvairūs milteliai geriamajam tirpalui paracetamolio pagrindu, kurių jokiu būdu negalima gerti kartu su kitais preparatais, turinčiais paracetamolio.
Kūdikiams ir mažiems vaikams tinka ir žvakutės bei sirupai. Žemesnę nei 38ºC temperatūrą ne visada reikia mažinti, nes tai yra organizmo apsauginė reakcija kovojant su liga.
Jūros druskos tirpalas padeda gydyti slogą ir palengvinti kvėpavimą per nosį. Jeigu nosis yra užgulta, o gleivinė paburkusi, reikėtų rinktis hipertoninį jūros druskos tirpalą. Jeigu sloga didesnė, taip pat patariama skystinti sekretą ir mažinti nosies gleivinės paburkimą specialiais preparatais. Mažiems vaikams, kurie dar nemoka išsišnypšti nosies, puikiai tinka nosies aspiratorius „Rhinomer“, kuris gerai išvalo nosį.
Didelė sloga dažniausiai sukelia rimtesnių komplikacijų, tad tenka lengvinti lydimuosius simptomus. Bet kuriuo atveju ignoruoti slogos nereikėtų, nes palaipsniui gali prasidėti sinusitas, otitas arba bronchitas. Prasidėjus šioms ligoms, būtina kreiptis į gydytoją.
Gerklės skausmui palengvinti tinka įvairios pastilės ir čiulpiamosios tabletės, kurios minkština ir drėkina gleivinę, malšina skausmą, mažina karščiavimą ir turi antiseptinį poveikį.
Prasidėjus kosuliui, būtina gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu kosulys sausas, reikia vartoti gleives skystinančius vaistus. Mažiems vaikams, kurie nemoka atsikosėti, tinka į krūtinę įtrinamas tepalas su žąsų taukais.
Vaiko savijautą taip pat pagerina inhaliatorius, nes jis drėkina gleivinę ir skystina sekretą.
