Iš tiesų, tiesiog sveikesnio maisto vartojimas yra daug geresnė ir ilgai išliekanti svorio metimo strategija nei bandymas sumažinti porcijų dydį. Tokius rezultatus gavo Penn valstybinio universiteto tyrimas, rašoma health.com.
Tyrimas publikuotas žurnale „Appetite“, kurio metu buvo lyginamas 39 moterų, dalyvavusių ankstesniame, visus metus trukusiame svorio metimo tyrime, ir 63 moterų, nedalyvavusių ankstesniuose tyrimuose, maisto vartojimas. Visos moterys keturių savaičių laikotarpiu kartą per savaitę lankėsi tyrimų laboratorijoje ir valgė – kiekvieną savaitę porcija ir maistas buvo skirtingi.
Pirmosios grupės moterys tyrimo metu buvo konsultuojamos apie įvairias svorio metimo strategijas, įskaitant tinkamos porcijos dydžio nustatymą, įvairaus maisto kalorijų apskaičiavimą bei sveikesnius pasirinkimus. Kadangi mokymai labai pabrėžė porcijų kontrolę, mokslininkai tikėjosi, kad moterys, dalyvavusios tuose mokymuose, valgys mažiau.
„Lengviau yra nustatyti, kuris maistas yra mažiau kaloringas, nei bandyti nustatyti tinkamą porcijos dydį“, – sako vyras.
Tačiau taip nenutiko. Visos moterys tapo „porcijos efekto“ aukomis – taip mokslininkai vadina tendenciją valgyti daugiau, kai patiekiama didesnė maisto porcija (pavyzdžiui, 75 proc. padidinus porcijos dydį, buvo suvartojama 27 proc. daugiau maisto). Galų gale, nebuvo didelio skirtumo suvartojamo maisto kiekyje (svorio atžvilgiu) tarp tų, kurios turėjo žinių, ir tų, kurios tokių žinių neturėjo.
Tačiau buvo kitoks skirtumas.
„Kai pasigilinome į jų maisto pasirinkimą, pamatėme, kad mokymus turėjusios dalyvės dažniau rinkosi mažiau kaloringą maistą, pavyzdžiui, salotas, ir rečiau rinkosi kaloringą maistą, tokį kaip česnakinė duona“, – sako pirmasis autorius Farisas Zuraikatas, dietologijos mokslų katedros absolventas. Kitaip tariant, nors ir valgė tokį patį maisto kiekį, jos suvartojo mažiau kalorijų.
Tyrimas nematavo moterų ūgio, ir kadangi buvo kalbama apie keturis maitinimus per keturias savaites, suvartojamų kalorijų kiekis nebūtų turėjęs didelio poveikio svorio metimui. Tačiau F.Zuraikatas mano, kad sveikesnio maisto pasirinkimas ilgainiui gali tapti efektyviu būdu sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį bei atsikratyti nepageidaujamų kilogramų.
F.Zuraikatas teigia, kad tai nestebina, tačiau primena, kad gera dieta nereiškia atsisakyti maisto. Ir nepaisant to, kad moterys turėjo žinių apie porcijų kontrolę, labiausiai joms įstrigo pagrindiniai sveiko valgymo patarimai, ir galiausiai būtent tai moterys panaudojo praktiškai. „Lengviau yra nustatyti, kuris maistas yra mažiau kaloringas, nei bandyti nustatyti tinkamą porcijos dydį“, – sako vyras.
F.Zuraikatas sako, kad reikėtų skatinti žmones atkreipti dėmesį į maistinę maisto produktų kokybę. „Kai renkatės mažiau kaloringą maistą, galite jo suvalgyti daugiau“, – sako vyras. O geriausia dalis – labiau tikėtina, kad valgydami tokį maistą jausitės pasisotinę.
Nepaisant to, kad dalis šiame tyrime dalyvavusių moterų įgavo tinkamų žinių, F.Zuraikatas sako, kad yra kelios pagrindinės taisyklės, kurių gali laikytis visi, norintys rinktis mažiau kaloringą maistą. Pirmiausia, maisto produktai, turintys daug vandens – pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės – linkę būti mažiau kaloringi už maisto produktus, turinčius mažiau vandens. Vyras taip pat rekomenduoja pasidomėti Volumetrijos dieta, kurią sukūrė jo kolegė ir tyrimo bendraautorė Barbara Rolls, mokslų daktarė, ir kuri pagrįsta mažai kaloringo maisto koncepcija.
„Nenorime, kad žmonės manytų, jog jie turi valgyti vien salotas, – sako F.Zuraikatas. – Tačiau yra būdų įtraukti vandens turinčių produktų į kiekvieną maistą; taip galima išlaikyti gerą skonį ir mėgautis nesumažintu maisto kiekiu, ir tuo pačiu metu siekti savo svorio metimo arba palaikymo tikslų.“
