Migreną sukelti gali daugybė veiksnių. Jei esate susidūręs su šia liga, tikriausiai žinote, kaip šiuos veiksnius atskirti ir kokius pojūčius jie sukelia. Tačiau jei su migrena susidurti neteko (arba nesate dėl to tikras) suprasti, kaip šis sutrikimas gali paveikti jūsų gyvenimą, sudėtinga. Kokie iš tiesų yra migrenos sukeliami pojūčiai? Kuo jie skiriasi nuo kito galvos skausmo?
„Galvos skausmas yra bendras terminas, apibūdinantis skausmą galvos srityje“, – sako gydytoja konsultantė, migrenos ir galvos smegenų centro Irvine, Kalifornijoje, direktorė S.Hutchinson. – Migrena, įtampa, klasterinis galvos skausmas – pirminiai galvos skausmai. Antriniais galvos skausmais vadinami tie, kurie atsiranda nuo meningito, smegenų traumų ar auglių.“
Pasak specialistės, dėl įtampos atsirandantys galvos skausmai dažniausiai pasireiškia raumeninėse galvos dalyse, pakaušyje ar kaktoje, o migrena prasideda smegenyse. Dėl visų migrenos ir kito galvos skausmo panašumų atskirti juos tikrai nelengva, tačiau tai galima padaryti atkreipiant dėmesį į kai kuriuos požymius.
Atkreipkite dėmesį į skausmo vietą
Kai kalbama apie galvos skausmą, dažniausiai omenyje turimas dėl įtampos atsirandantis ir ypač dažnas skausmas. Anot Beverli Hilso migrenos instituto direktoriaus Jonathano Cabino, tokius įtampos sukeltus galvos skausmus kenčiantys žmonės jaučiasi taip, lyg jų galva būtų spaudžiama. Migrena sergantys pacientai jaučia kitokį skausmą.
„Sergantiems migrena skausmas dažniausiai, tačiau ne visais atvejais, atsiranda vienoje galvos pusėje ir yra pulsuojantis“, – sako J.Cabinas.
Kai migrenos sukelti galvos skausmai atsiranda vienoje galvos pusėje, joje dažniausiai yra ir jutiminis nervas, kuris veikia kaip migrenos skausmo sukėlėjas smegenyse. S.Hutchinson prideda, kad įtampos sukeltas galvos skausmas dažnu atveju netrukdo atlikti kasdienių darbų, o migrenos kamuojamam žmogui intensyvi veikla skausmą tik padidina, jis tampa plėšiantis, pulsuojantis.
Atkreipkite dėmesį į pykinimą ir kitus simptomus
Migreną galima atpažinti ne tik pagal skausmo židinį ir pobūdį, bet ir kitus specifinius simptomus. Tiek J.Cabinas, tiek S.Hutchinson sako, kad migrenos įspėjamieji ženklai yra pykinimas ir jautrumas šviesai bei garsams.
„Migrena dažniausiai trunka nuo 4 iki 72 valandų, o įtampos sukelti galvos skausmai trunka gerokai trumpiau. Priklausomai nuo to, kokia migrenos forma sergate, jums taip pat gali pasireikšti vadinamoji migrenos aura – regėjimo sutrikimas ar svaigulys, atsirandantis prieš galvos skausmą. Tokios auros pasitaiko trečdaliui migrenos pacientų“, – sako J.Cabinas.
Tačiau net atkreipus dėmesį į visus išvardytus aspektus, patiriant galvos skausmą sunku nustatyti, dėl ko jis atsiranda. „Yra žmonių, kurie patiria į migreną panašius galvos skausmus dėl įtampos, tačiau nėra tokio tyrimo, kuris galėtų nustatyti jiems šią ligą. Todėl svarbiausia – stebėti savo simptomus“, – tikino jis.
Nors galima pagalvoti, kad dauguma galvos skausmų yra nesusiję su migrena, gydytoja S.Hutchinson mano kitaip: „Kaip galvos skausmų specialistė, galiu pasakyti, kad dažnai pasikartojantys su įtampa susiję stiprūs galvos skausmai gali būti migrenos požymis.“
Nustatykite veiksnius, lemiančius galvos skausmą
Jei kenčiate nuo dažno galvos skausmo ar sergate migrena, tam įtakos turi skausmą lemiantys veiksniai. Pasak specialistų, stresas, dehidratacija, miego perteklius ar trūkumas, dietos, intensyvus sportas, net aplinkos pokyčiai, tokie kaip padidėjęs žiedadulkių kiekis ir barometriniai rodikliai, gali turėti įtakos galvos skausmui.
Gydykite tinkamais būdais
Vienas didžiausių įtampos ar kitų veiksnių sukelto galvos skausmo ir migrenos skirtumas – juos įveikti padedantys vaistai. J.Cabinas sako, kad paprastą galvos skausmą galima išgydyti vaistais, kuriuos lengva įsigyti daugelyje vaistinių, o vaistus gydyti migrenai įsigyti sunkiau.
„Įtampos sukelto galvos skausmo gydymas galimas ir vaistais, ir gyvenimo būdo pakeitimu“, – tikina S.Hutchinson. Ji sako, kad tokie dalykai kaip joga, sveikas maistas, mažas alkoholio ir kofeino vartojimas, suderintas miegas gali padėti išvengti dažno galvos skausmo.
Tačiau tiems, kurie serga migrena su šia liga kovoti bus sunkiau – J.Cabinas siūlo dažniau apsilankyti pas šeimos gydytoją ar neurologą. Atsižvelgiant į atvejį pacientams gali būti nustatyta chroniška migrenos forma, jei nuo migrenos skausmų kenčiate daugiau nei 14 kartų per mėnesį. Šios diagnozės gydymas gali būti agresyvesnis – taikomas gydymas botokso injekcijomis į galvą ar net atliekama operacija, padedanti sumažinti signalus į skausmą lemiantį nervą smegenyse.
„Pacientams dažniausiai paaiškinu, kad nėra vieno būdo, padedančio migreną išgydyti visiems – tai daugybės individualių veiksmų visuma“, – sako J.Cabinas.
Jei būtina, kreipkitės į specialistus
„Galvos skausmas būtinai turi būti ištirtas ir tinkamai gydomas. Kai kurios gydymo įstaigos turi specialiai galvos skausmui gydyti paruoštus specialistus“, – pabrėžia S.Hutchinson. Net jei nesate įsitikinę, kad jūsų galvos skausmas signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, geriau apie jį užsiminti gydytojui. Nors galite manyti, kad tai tik paprastas galvos skausmas, gali būti priešingai – vieno tyrimo metu nustatyta, kad 1 iš 6 amerikiečių gali sirgti migrena, o 12 procentų amerikiečių šią ligą patirs bent vieną kartą gyvenime. Ypač tuo susirūpinti turėtų moterys – jos migrena serga dažniau nei vyrai.
„Galvos skausmas yra retai išgydomas tik todėl, kad žmonės dėl jo nesikreipia į gydytojus arba gydosi netinkamais vaistais, nes nežino, kokius iš tiesų reikėjo vartoti“, – sako J.Cabinas.
Pagal užsienio spaudą parengė Gertrūda Stripeikytė.
