Kaip bendrauti su alkoholiku: psichologai išvardijo pagrindines klaidas ir patarė imtis griežtų sankcijų

Kodėl nėra prasmės priekaištauti

Pasak psichologo Vytauto Jurkuvėno, aplinkiniams atpažinti ženklus, kad žmogus turi problemų su alkoholiu, paprastai nėra sudėtinga. Akivaizdu, kada žmogus padaugina alkoholio, nesusitvarko su darbu, konfliktuoja su artimaisiais, švaisto pinigus ir pan. Problema ta, kad artimieji net nuo savęs slepia šios problemos dydį, įsikalba, kad tik dabar toks periodas, netrukus žmogus susiims ir liausis. Taip bėga mėnesiai, metai, o niekas nesikeičia.

„Kita problema, kad artimieji savotiškai palaiko žmogaus priklausomybę finansiškai ar emociškai jį paremdami. Tokiu atveju didžiausia pagalba žmogui – leisti jam patirti gėrimo pasekmes. Esant priklausomybei, artimųjų globa žmogui trukdo keistis.

Esant priklausomybei, artimųjų globa žmogui trukdo keistis.

Suprantama, artimiesiems nėra lengva tai priimti, jie bando apsaugoti, bet taip tik dar labiau stumia žmogų į priklausomybę“, – teigė pašnekovas.

Pasak jo, bet kokie priekaištai ir pamokslai, t. y. bandymas kalbėtis ir „protinti“ taip pat nepadeda. mat jis ir pats nenori gerti, bet nesugeba atsisakyti alkoholio. Vienintelis dalykas, apie ką galima kalbėtis, tai siūlyti žmogui labai konkrečią pagalbą. Pavyzdžiui, surasti ir anoniminių alkoholikų draugijos telefono numerį ir pasiūlyti nueiti ten, arba nurodyti specialistą, į kurį galima kreiptis pagalbos.

Egzistuoja trys pagalbos formos priklausomiems žmonėms. Jei žmogus geria labai daug, pirmiausiai jam reikia išsiblaivyti, tai galima padaryti priklausomybės ligų centruose. Toliau seka psichologinė, o ilgalaikę pagalbą galima rasti anoniminių alkoholikų draugijose.

Kai žmogus yra priklausomas, pagrindinės jo praradimo sritys yra santykiai, darbas ir finansai. Taigi santykiai vienas iš svarbių aspektų, kuris kartais suveikia. Tai nereiškia, kad išgirdęs, jog antroji pusė pareiškė norinti skirtis ar daugiau nebendraus, žmogus tą pačią minutę susimąstys. Tikrai ne. Tačiau kai žmogaus gyvenime susikaupia tam tikras tokių praradimų skaičius, jis pasiekia vadinamąjį dugną, kuris kiekvienam gali būti labai skirtingas. Ir tuomet žmogus pradeda atsispirti nuo to dugno“, – aiškino psichologas.

Pasak jo, žodžiai veikia tik tol, kol žmogus dar neturi priklausomybės. Kita vertus, jei žmogus nėra priklausomas, vieną kartą patyręs sunkias pagirias bent artimiausius kelis mėnesius jis tikrai nenorės šios patirties pakartoti. Organizmas pats priešinsis alkoholiui.

Atsiprašinėjimai tampa manipuliacijos būdu

Beje, visi alkoholikai, girdėdami artimųjų priekaištus, mušasi į krūtinę, dievagodamiesi, kad tikrai liausis. Viena vertus, jie tą akimirką šventai tuo tiki, kita vertus, atsiprašinėjimas alkoholikams tampa manipuliacijos objektu, todėl neverta tais atsiprašymais labai tikėti.

Mes visi esame savotiškai gudrūs, o priklausomi žmonės pasidaro dar gudresni. Jie turi daugybę manipuliacijos būdų, kaip paveikti aplinkinius žmones, kad jie leistų jiems gerti. Atsiprašinėjimas – vienas iš jų.​ ​ ​

„Jei žmogus kažko prisidirbo, prisigėrė, išleido visus pinigus, smurtavo, atsiprašinėjimas yra vienas iš daugelio manipuliacijos būdų, kuriuos naudoja priklausomi žmonės. Mes visi esame savotiškai gudrūs, o priklausomi žmonės pasidaro dar gudresni. Jie turi daugybę manipuliacijos būdų, kaip paveikti aplinkinius žmones, kad jie leistų jiems gerti. Atsiprašinėjimas – vienas iš tokių būdų, leidžiantis žaisti žmonėmis gana ilgai“, – teigė V.Jurkuvėnas.

Taigi iš tiesų norint žmogui padėti, nereikėtų slėpti, jeigu jis dėl alkoholio kažko prisidirbo. Nereikėtų jo dangstyti darbe, o kalbant apie šeimos narius ir draugus, reikia nebijoti riboti santykius ar juos nutraukti su sąlyga, kad jie atsinaujins tik tuo atveju, jei žmogus nustos gerti.

Tikroji pagalba – negailestinga

„Žmogus turi pajausti, kad jeigu jis geria, yra paliktas. Jeigu nustoja gerti, žmonės sugrįžta ir stengiasi jam padėti. Taip ir turi būti, o ne atvirkščiai, kad mes su žmogumi draugaujame todėl, kad jis geria. Žmogus turi būti skatinamas ir giriamas, kai daro žingsnius blaivybės link. Tai reiškia, kad žmogui aiškiai pasakome: aš su tavimi nebendrausiu, kol tu vartoji alkoholį. Nėra taip, kad kol tu negeri, aš su tavimi bendrauju, bet kai užsinorėjai išgerti, aš tave palieku. Ne. Reikia aiškiai duoti suprasti: kol tu gersi, nebus nei darbo, nei pinigų, nei draugystės. Jei nustosi gerti, visi šie dalykai tau po truputį bus prieinami.

Kalbėti apie tikrą alkoholio vartojimo nutraukimą visiems laikams, nes priklausomas žmogus visiškai negali gerti, nė trupučio. Niekada neturėtų būti sąlyga, kad aš iš ryto su tavimi draugauju, kol tu pagiriotas, bet dar negeri, o po pietų nedraugauju, nes vėl pradėjai gerti. Visi svarbūs gyvenimo elementai žmogui grįžta tik tuomet, kai jis visiškai nutraukia alkoholio vartojimą. O ne taip – savaitę pabūsiu geras, negersiu, viskas susistatys į savo vietas, ir vėl gersiu“, – tikino pašnekovas.

Aatsakomybė turi būti perkelta priklausomam žmogui, o ne aplinkiniams.

Šiuo atžvilgiu psichologas griežtas: atsakomybė turi būti perkelta priklausomam žmogui, o ne aplinkiniams. Tas žmogus yra atsakingas įrodyti artimiesiems, kad jis iš tiesų pasikeitė, o ne atvirkščiai, kai artimieji kantriai laukia, kada žmogus nebegers. Pasak V.Jurkuvėno, artimieji tiesiog turi gyventi savo gyvenimą, tačiau problema ta, kad ilgai gyvendami su priklausomu žmogumi artimieji, seniai nebeturintys savo asmeninio gyvenimo, jau nelabai įsivaizduoja, kaip gyventi be jo, nes daug metų visos mintys ir emocijos sukosi tik apie jį.

Psichologinis trikampis: auka, persekiotojas ir gelbėtojas

Mylinčios žmonos ar motinos „pagalbą“ alkoholikui lengvinant jo pagirias, skambinant į darbą ir dangstant pravaikštas, sprendžiant kitas problemas ir kiekvieną kartą atleidžiant, kritikuoja ir psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė. Tokia „pagalba“ skatina alkoholiką visa galva pasinerti į alkoholizmo liūną, palaiko mintį, kad bet koks elgesys yra suprantamas ir pateisinamas.

Galvodamas apie skyrybas „sveikasis“ partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje, tarsi augti su alkoholiku būtų sveikiau.

„Pataikavimas ligai trukdo formuotis motyvacijai gydytis. Kam kažką keisti, jei šalia žmogus, kuris „viską supranta“? Tai leidžia palaikyti iliuziją, kad „viskas gerai“. Kai šeimoje alkoholikas, santykiai nesiklosto ir ką nors pakeisti toje situacijoje yra labai sunku. Galvodamas apie skyrybas „sveikasis“ partneris jaučiasi išduodantis savo žmogų, kankinasi dėl kaltės jausmo, baimės, kad vaikai augs nepilnoje šeimoje (tarsi augti su alkoholiku tėvu ar motina būtų sveikiau).

Dažnai nuo skyrybų sulaiko viltis, kad alkoholikas nustos gerti, taps „toks, kaip anksčiau“. Stebuklų gal ir pasitaiko, bet, deja, ne tiek jau daug. Maža tikimybė, kad alkoholikas, staiga supratęs, kad jo artimieji kenčia, liausis gerti. Būtina pokyčių sąlyga – alkoholikas pats turi nukentėti nuo savo ydingo elgesio: patirti sukrėtimų, netekčių ir praradimų, sveikatos problemų. Tik tiesiogiai su juo susijusios pasekmės gali paskatinti gydytis ir iš esmės pakeisti mąstymą, gyvenimo būdą“, – teigė psichologė savo tinklalapyje www.psichologejurga.lt.

Pasak jos, psichologijoje alkoholizmas aprašomas kaip žaidimas, kuriame alkoholikas ir su juo susiję asmenys atlieka tam tikrus vaidmenis. Alkoholikas dažniausiai prisiima Aukos vaidmenį. Jo sutuoktinis (ar kito labai artimas žmogus) gali būti Persekiotoju, kuris kontroliuoja finansus, išpila alkoholį ir pan., arba Gelbėtoju, kuris lengvina pagirias, palaiko ir remia alkoholiką. Kai artimas žmogus atsisako žaisti, alkoholikui tenka ieškoti naujo žaidėjo arba baigti žaidimus ir pradėti gyventi iš tikrųjų.

Kodėl nereikia jausti kaltės dėl noro skirtis

J.Dapkevičienė alkoholiko artimiesiems pataria ieškoti psichologo pagalbos. Kad ir kaip jie norėtų, kad žmogus nebegertų, to padaryti už jį negali, tačiau patys yra išvarginti nuolatinio streso, įtampos, nerimo, jiems patiems darosi sunku blaiviai ir objektyviai mąstyti.

Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis.

„Kuo daugiau kalbėkitės apie savo situaciją su žmonėmis, kurie nėra tiesiogiai su ja susiję. Labai padėtų ir pokalbiai su tais, kurie sprendė ar sprendžia panašias problemas, specialistų konsultacijos.

Niekada nebandykite aiškintis su alkoholiku, kai jis apsvaigęs. Negąsdinkite alkoholiko skyrybomis, negrasinkite tuščiai. Jei nusprendėte išeiti, išeikite. Arba sukraukite lagaminą jam. Jeigu nuo skyrybų jus sulaiko kažkokios ypatingos priežastys, įvardinkite jas sau ir jam, veikite, kad pašalintumėte jus stabdančias kliūtis. Kartais šių priemonių visiškai pakanka, kad alkoholiko motyvacija gydytis pradėtų formuotis.

Nepasiduokite, jei alkoholikas taiko emocinį spaudimą, manipuliuoja, žada žudytis ar gailisi ir eilinį kartą žada taisytis. Tik atsidūręs ribinėje situacijoje alkoholikas galės atsispirti ir kilti į kovą su savo liga. Tiesa, kiekvienas tas „dugnas“ kitoks. Vienam gal užteks to, kad pašlijo sveikata, dingsta atmintis, kitas riedės žemyn iki darbo ar šeimos netekimo. Gali būti nelengva leisti alkoholikui gyventi pačiam, juk atrodo – prasigers, pražus. Tačiau iš tiesų nereikėtų taip sureikšminti savo galių ir įtakos, įsivaizduoti, kad būtent jūsų „priežiūra“ išlaiko alkoholiką gyvą. Pasitaiko atvejų, kai ramybėje ir atsakomybėje už savo gyvenimą paliktas alkoholikas radikaliai keičiasi“, – teigė psichologė.

123RF.com nuotr./Suaugusiųjų pasilinksminimai, kurių metu vartojamas alkoholis, turi įtakos šeimoje augančiam vaikui.

Alkoholikų artimieji buriasi į savipagalbos grupes

AL–ANON – alkoholikų artimųjų savipagalbos grupių tinklo – narė, koordinuojanti vieną iš Vilniaus grupių, pasakojo, kad alkoholikų artimieji, kaip ir patys alkoholikai, turi 12 žingsnių programą. Pirmasis šios programos žingsnis – suvokti, kad negali paveikti nei sutuoktinio elgesio, nei jo ligos eigos. Gali paveikti tik save ir savo požiūrį, t. y. privalai pasirūpinti savimi ir pradėti gyventi savo, o ne alkoholiko gyvenimą.

„Jokiu būdu neturite dangstyti alkoholiko, padengti jo skolų ir kitaip padėti jam išvengti gėrimo pasekmių. Žinoma, tokiu būdu artimieji dangsto ir save, nes nesmagu, kai aplinkiniai apkalbinėja šeimą. Tačiau nereikia už alkoholiką daryti jo darbų. Jis pats turi prisiimti atsakomybę už tai, ką prisidirbo.

Jį protinti, auklėti yra bergždžias reikalas. Galbūt tą minutę jis ir gailisi, bet reikia suprasti, kad liga stipresnė už žmogų. Artimieji turi suprasti, kad jis yra ligonis ir valia čia niekuo dėta. Jis geria prieš savo valią“, – psichologams antrino moteris, patyrusi, ką reiškia gyventi su alkoholiku.

„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.