Bostono ligoninėje Mike’as Schultzas atsidūrė kovo 17 dieną. Čia praleidęs 57 košmariškas dienas vienumoje, gegužės viduryje jis pagaliau galėjo išeiti iš palatos, įkvėpti gryno oro ir… užsukti užkąsti taip išsiilgto „Mcdonald's“ maisto.
„Maniau, kad ligoninėje gulėjau tik kokią savaitę, – M.Schultzas sakė BuzzFeed News. – Buvau toks silpnas, tai ištverti buvo be galo sunku. Aš net negalėjau pakelti savo telefono, man jis buvo per sunkus. Negalėjau parašyti žinutės, nes rankos beprotiškai drebėjo.“
M.Schultzas niekada nesiskundė sveikatos problemomis. Jis buvo aktyvus, sportuojantis, 6–7 kartus per savaitę slaugytoju dirbantis 43-ejų vyras. Svėrė jis per 80 kg, tačiau susirgęs COVID-19, amerikietis neteko 17 kg – svoris nukrito iki 63 kg.
„Kai susirgau, nemaniau, kad tai rimta. Maniau, kad esu per jaunas, kad liga mane stipriai paliestų. Taip turbūt galvoja daugybė žmonių. Tačiau jūs net neįsivaizduojate, ką man teko išgyventi“, – prisipažįsta jis.
Likus savaitei, iki kol Mike’as buvo skubiai paguldytas į ligoninę, jis kartu su savo vaikinu lankėsi Majamyje. Čia vyko žiemos festivalis, pritraukęs tūkstančius žmonių.
„Mes žinojome, kad po pasaulį sklinda virusas, tačiau tuo metu dar nebuvo jokių apribojimų. Manėme, kad tiesiog dažniau turime plauti rankas ir neliesti jomis veido“, – prisimena Mike’as.
Pasibaigus renginiui, M.Schultzas atvyko į Bostoną aplankyti savo vaikino. Tuo metu vyras jau jautėsi prastai, tačiau temperatūros neturėjo. Po poros dienų savijauta smarkiai pablogėjo, temperatūra pakilo iki 39,5, jam pasidarė sunku kvėpuoti, plaučiuose ėmė kauptis skystis, ir jis staigiai buvo išvežtas į ligoninę. Kaip vėliau paaiškėjo, mažiausiai 38 žmonės, lankęsi festivalyje, taip pat užsikrėtė koronavirusu. Trys iš jų mirė.
„Iš pradžių deguonį man leido per nosį, tada per kaukę, o galiausiai gydytojai pasakė, kad mane reikia intubuoti. Tai beprotiškai mane išgąsdino“, – prisimena jis.
Po keturių dienų Mike’ą perkėlė į didesnę ligoninę. Jį intubavo keturioms su puse savaitės. Kadangi koronaviruso ligonius buvo draudžiama lankyti, artimieji apie M.Schultzą beveik neturėjo jokių žinių – jis pats buvo per silpnas kalbėti telefonu, informaciją teikė tik seselės.
„Po keturių savaičių susitariau su seselėmis, kad per vaizdo skambutį man parodytų, kaip laikosi mano vyras. Atrodė, lyg jis būtų komos būklės. Buvo labai baisu tai pamatyti“, – prisipažįsta Mike’o vaikinas.
Nors Mike’as įveikė koronavirusą ir ėmė sveikti, pats procesas užtruko be galo ilgai. Štai gegužės pradžioje jis instagrame rašė: „Išlaikiau ryjimo testą, todėl pagaliau galiu valgyti, ką noriu (picą), ir gerti, ką noriu (Cocacola Zero). Tai buvo pirma diena, kai atsistojau ant kojų. Nuėjau iki sporto salės ir pats užlipau net keletą laiptelių, kai mano kineziterapeutas slapta išjungė deguonies aparatą. Esu labai nusiteikęs pagaliau iš čia ištrūkti ir grįžti prie bent šiek tiek normalesnio gyvenimo.“
Praėjus dar kelioms dienoms, kai jau amerikietis turėjo pakankamai jėgų pakelti telefoną, jis pasidarė asmenukę, parodančią, kaip liga jį pakeitė. Pasak Mike’o, tos kelios minutės stovint su telefonu rankoje, jį be galo išvargino. Kita nuotrauka, kairėje, buvo padaryta likus mėnesiui iki ligos.
„Norėjau parodyti visiems, ką reiškia šešias savaites išbūti su plaučių ventiliatoriumi. Nekalbant apie kitus pašalinius poveikius, COVID-19 sumažino mano plaučių talpą. Daugiau nei 8 savaites aš nemačiau savo artimųjų ir draugų. Dabar turiu kiekvieną dieną dirbti, kad plaučiai atsigautų. Aš tikrai sugrįšiu į tą būseną, koks buvau prieš ligą. Netgi gal padarysiu kardio pratimų“, – rašė jis.
Šiuo metu Mike’as jau gydosi namuose, tačiau jis vis dar ant kojų stojasi labai lėtai.
„Dabar sveriu 68 kg. Jau daug geriau galiu kvėpuoti, bet dar kai kuriose vietose jaučiuosi silpnas. Lėtas, bet nuolatinis progresas. Jau negaliu sulaukti, kada galėsiu grįžti į sporto salę“, – sakė jis.
Vyras pasidalino ir dar viena žinia – ligi šiol jo pilve kyšojęs PEG vamzdelis pagaliau bus išimtas.
„Per šį vamzdelį buvau maitinamas. Pagaliau jo nebeliks. Šios akimirkos labai laukiau“, – rašė jis.