Per kiek laiko atsiranda įprotis išgerti
Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro vadovo Emilio Subatos, įprotis vartoti arba nevartoti alkoholio pirmiausia visgi susijęs su mūsų šeima ir artimąja aplinka, o kalbant apie jaunimą – su bendraamžių požiūriu.
„Jeigu žmogus gyvena šeimos, draugų aplinkoje, kurioje įprasta vartoti alkoholinius gėrimus, jis derinasi prie tos aplinkos ir taip pat vartoja. Žinoma, dauguma žmonių alkoholį vartoja nedideliais kiekiais, bet rizika anksčiau ar vėliau prarasti kontrolę gresia kiekvienam, nes kuo dažniau vartojamas alkoholis, tuo didesnių dozių reikia pasitenkinimui pasiekti. Mat dėl alkoholio poveikio vyksta subtilūs pakitimai galvos smegenyse“, – teigė pašnekovas.
Žmogui, turinčiam genetinį polinkį į priklausomybę, ji gali susiformuoti net per vienerius dvejus metus, o jaunuoliams, paaugliams – net per kelis mėnesius.
Pasak gydytojo psichiatro, žmogui, turinčiam genetinį polinkį į priklausomybę, ji gali susiformuoti net per vienerius dvejus metus, o jaunuoliams, paaugliams – net per kelis mėnesius. Jaunas žmogus net nespėja gauti patirties, ką reiškia gerti saikingai, nes labai greitai įžengia į stadiją, kai alkoholio reikia daug.
Beje, reikia pabrėžti, kad nė vienas žmogus nenori tapti priklausomas nuo alkoholio. Priklausomybė vystosi prieš žmogaus valią, kadangi keičiantis cheminiams procesams smegenyse keičiasi žmogaus mąstymas. Be to, jei pradžioje alkoholis buvo vartojamas kaip priemonė stresui sušvelninti, ilgainiui jis tampa savotišku anestetiku arba priemone pabėgti nuo problemos ir sunkumų, nes išgėrus dėl cheminio alkoholio poveikio atrodo, kad tos problemos mažiau skaudžios, jos tarsi užsimiršta.
Kodėl alkoholis ramina
Kodėl žmonės dažnai griebiasi alkoholio, kai jaučiasi emociškai blogai? Pasak mediko, dėl alkoholio mūsų smegenyse išsiskiria tam tikros medžiagos – neuromediatoriai, nuo kurių ir priklauso mūsų nuotaika ir emocijos. Būtent todėl išgėrus alkoholio iš tiesų atrodo, kad pavyko suvaldyti stresą, paniką, ir netgi nusiraminęs žmogus pradeda galvoti apie sprendimus. Žinoma, jei išgertas alkoholio kiekis yra nedidelis.
Taip pat alkoholis šiuolaikiniam žmogui, kuris dažnai būna labai įsitempęs, padeda atsipalaiduoti ir pajusti teigiamas emocijas per šventes ar tiesiog sumažinti lėtinį nerimą, depresines būsenas.
„Visais atvejais žmonės alkoholį vartoja kaip medžiagą, pakeičiančią emocijas. Kai jis gauna patirtį, kad alkoholis padėjo susidoroti su sunkesne emocine situacija, jai vėl iškilus šį elgesio modelį kartoja. Galiausiai taip elgtis tampa įpročiu, o organizmas pamažu prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, ima jį greičiau skaldyti, taip pat prisitaiko ir centrinė nervų sistema – ji tampa mažiau jautri alkoholiui.
Tai reiškia, kad jei anksčiau užtekdavo minimalaus alkoholio kiekio, dabar reikia kelis kartus daugiau. Taigi žmogus, norėdamas pajusti poveikį, kurio tikisi, turi išgerti vis daugiau ir daugiau“, – pasakojo E.Subata.
Apie pavojų signalizuojantys simptomai
Didėjanti tolerancija alkoholiniams gėrimams, kai išgerti reikia vis daugiau, norint pajusti ankstesnį poveikį, yra vienas iš svarbių signalų, simbolizuojančių apie pavojų, kad formuojasi priklausomybė.
Ypač nerimą turėtų kelti, jei alkoholis, kad ir nedidelėmis dozėmis vartojamas kasdien ar didžiąją savaitės dalį ir išgeriamo alkoholio kiekiai didėja. Pasak specialisto, mitas, kad pradėjus alkoholį vartoti reguliariai visada pavyks apriboti viena taure. Žmogus pats gali nė nepastebėti, kaip didina alkoholio kiekį. Kaip jau minėta, pirmiausiai formuojasi įprotis išgerti tą taurę, o jos neišgėrus pradedama jausti emocinį diskomfortą. Pagaliau dėl organizmo sugebėjimo prisitaikyti prie patenkančio į jį alkoholio kiekio jo reikia išgerti vis daugiau. Ir tam tikru momentu tai ima nebepriklausyti nuo žmogaus valios.
„Kitas signalas – bet kokie nemalonumai, problemos ar nepageidautinos situacijos, kurios susijusios su alkoholio vartojimu. Pavyzdžiui, žmogus sulaukia priekaištų iš šeimos narių, draugų ar bendradarbių. Pats žmogus dažnai linkęs manyti, kad konfliktinė situacija ar aplinkinių priekaištai nesusiję su alkoholio vartojimu. Tai ir yra akivaizdus įrodymas, kaip alkoholis keičia mūsų mąstymą“, – teigė E.Subata.
Dar vienas signalas – bloga savijauta kitą dieną. Tai gali būti galvos skausmas, pakilęs kraujospūdis, bloga nuotaika ar kaltės jausmas. Tačiau tai jau beveik alkoholizmo simptomas, ypač jei tai susiję su nemalonia fiziologine būsena, kurį liaudiškai įvardijama kaip pagirios. Bet kuriuo atveju šis simptomas reiškia, kad žmogus nebeturi stabdžių ir išgeria per daug.
Ar yra saugi alkoholio dozė
Taigi ar yra saugi alkoholio dozė? Žinia, tokie skaičiai skelbiami: vyrams – ne daugiau kaip 4 standartiniai alkoholio vienetai per parą ir ne daugiau kai 21 per savaitę, moterims – atitinkamai 2 ir 14. Vieną vienetą atitinka 100 ml vyno, 30 ml stipraus gėrimo ir beveik 300 ml alaus.
E.Subata siūlo juos vertinti atsargiai. „Iš tiesų saugios dozės nėra. Su tuo sutinka viso pasaulio specialistai. Galima kalbėti tik apie vartojimą, kuris sukelia mažesnę riziką organizmui, ir vartojimą, kuris sukelia didesnę riziką organizmui. Manipuliacijos saugia doze iš tiesų pavojingos, nes, kaip minėjau, pradėjus vartoti alkoholį, jo kiekis, formuojantis įpročiui, po truputį didėja. Pasaulio sveikatos organizacijos pozicija šiuo klausimu labai aiški: kuo alkoholio mažiau, tuo geriau, nes net mažiausia jo dozė kelia organizmui vienokią ar kitokią riziką“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Viduržemio jūros tautų tradicijas alkoholį vartoti ir prie pietų stalo, ir per vakarienę, E.Subata teigė, kad pastaruoju metu požiūris į alkoholį keičiasi ir šiose šalyse: „Neseniai man teko būti Ispanijoje, ir iš pačių ispanų girdėjau, kad jau darosi nepriimtina per pietus gerti vyno, o vakare išgeriamo alkoholio kiekiai taip pat mažėja.“
Psichiatro patarimas žmonėms, kurie nesugeba atsipalaiduoti jokiais kitais būdais ir tikina, kad jiems padeda tik alkoholis: ieškoti pagalbos visai kitur, o ne taurelėje. Pirmiausia reikia pripažinti, kad nepavyksta su savo emocinėmis problemomis ar stresu susidoroti pačiam, ir kreiptis į specialistą.
Jei iš pradžių nejauku tam ryžtis, šiais laikais gausu psichologų, konsultuojančių internetu. Galima pradėti nuo jų. Specialistas šiuo atveju gali padėti išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta: kokias emocijas ir kodėl norima užpilti alkoholiu. Žinia, alkoholis problemų nesprendžia. Savo problemas galime išspręsti tik mes patys, atsirėmę į aplinkinių pagalbą – specialistų, artimųjų draugų.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, dalinai finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
