Kalbamės su gydytoja homeopate psichologe Inesa Mintaučkiene.
Kuo gali baigtis tinkamai negydomos ar užleistos ligos?
Norėčiau pradėti nuo to, kad kiekvienas žmogus įvairiai vertina ribą tarp ligos ir sveikatos. Vieno kriterijai prilygsta aštuoniolikmečio sveikatos būklei, kitas mano esąs sveikas, jeigu, nepaisydamas skausmo ar kitų nemalonių pojūčių, gali judėti, dirbti, apsitarnauti. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, sveikata yra ne tik ligos ar negalios nebuvimas, bet ir dvasinė bei fizinė gerovė. Kitaip tariant, turime nejausti organų (nes neretai sakoma širdies neskauda, bet ją jaučiu), būti kupini jėgų ir pakilios nuotaikos. Taigi sveikata susideda iš šių trijų dalių, tačiau kur padėti tašką, kiekvienas pasirenka pats. Jeigu žmogus neskiria laiko, pastangų ir lėšų sveikatai, vadinasi, pasąmoningai sutinka, kad ateityje juo kažkas rūpinsis. Jeigu nekreipiame dėmesio į simptomus, užsitęsusios ligos požymius, pasąmoningai atidarome duris gilėjančiai patologijai. Tai galima palyginti su automobiliu – jei neprisuksime varžto, gali išbyrėti visa sistemos grandis. Taip kosulys gali virsti bronchitu, astma arba lėtiniu obstrukciniu bronchitu. Pilvo pūtimas ar nedidelis jo skausmas – Krono liga, žarnyno, kepenų, kasos piktybinėmis ligomis.
Ką daryti, kad taip neįvyktų? Kokie mitai, susiję su sveikata, vis dar sklando?
Visų pirma, reikėtų suvokti motyvaciją: kodėl turėtume rūpintis sveikata? Motyvacijos pavyzdys gali būti noras netapti našta, išlikti kūrybingam, energingam, patraukliam, t.t. Norėčiau paneigti tris mitus.
1 mitas – sveikata nemokama. Tai netiesa. Galbūt nemokame už gydytojų paslaugas, tačiau mokame savo laiku, pastangomis, pvz., sportuodami, domėdamiesi ligų profilaktika, atsisakydami nesveiko maisto ir pan. Mokami yra ir natūralūs gydymo būdai, nes jie nėra kompensuojami. Taigi sveikata mokama, ir į ją reikia investuoti ne tik pinigus, bet laiką bei pastangas.
2 mitas – dauguma vyrų mano, kad jiems nereikia gydytojo pagalbos, jie stiprūs ir su liga susidoros savarankiškai. Vyrai bijo pasirodyti silpni ir, paskaitę žurnalus ar pasisėmę žinių pas draugus, bando įveikti ligas. Džiugu, kad vyrai pasitiki savimi, tačiau jų mirtingumas didesnis nei moterų, o gyvenimo trukmė trumpesnė. Savigydai galima skirti ne daugiau kaip 10–14 dienų. Po to liga taps lėtinė arba gilės. Būtų gerai, kad vyrai tai suprastų ir laiku kreiptųsi pagalbos.
3 mitas – gydytojo verdiktas galutinis ir neskundžiamas. Neretai pacientai būna nusivylę, kai gydytojas paskelbia – nepasveiksi, liga amžina, vaistų teks gerti visą likusį gyvenimą. Tai tiesa, tačiau tik iš to gydytojo lūpų. Jis taip dalijasi savo patirtimi. Žmogui svarbiausia tikėti ir ieškoti. Taigi nesustokite ties pirmu „ne“.
Kodėl neretai įvairūs vaistai ar gydymo metodai nepadeda ir liga užsitęsia? Skaityti toliau>>>>
