Žinoma, galime sau priminti, kad šiek tiek streso yra gerai, kad tai padeda mums mobilizuoti savo jėgas tam, kad pasiektume kuo geresnio rezultato. Tačiau neretai nepakanka vien tik taip galvoti. Taip pat mums visai nepadeda stiprus nerimavimas, blaškymasis, nežinojimas, nuo ko pradėti, nuolatinis galvojimas, ar spėsiu ir kas bus, jei nespėsiu, galiausia – nepadeda nemiga ar panika. Ką gi daryti?
Galimas sėkmės egzamine raktelis – suplanuok!
Netiesa, kad neturi laiko planuoti! Tai užtruks vos kelias minutes ir tikrai atsipirks. Tai paprasta. Pabandom.
Pasidarykime mokymuisi ir pasikartojimui skirta planą – tvarkaraštį, kuriame suplanuosime, kaip panaudosi savo laiką.
Kaip tai padės? Geriau valdysi savo laiką, žinosi kiek ir kam laiko turi.
Sakysi, kad ir taip žinai? Ne, ne būtinai viską žinai, kol neatsivertei ir nepažiūrėjai. Be to, kam tai laikyti galvoje? Juk joje reikia vietos kitoms žinioms. Tačiau, jei gerai viską apgalvosi iš anksto – juk nepamirši kažko svarbaus ir nepaliksi to „svarbaus“ paskutinei minutei. Dėl to tu būsi geriau pasirengęs ruoštis, tad mažiau nerimausi pasiruošimo procese. Vadinasi, pasiruoši geriau. Taigi, tapsi ramesnis ir po pasiruošimo, todėl, būsi labiau pasitikintis savimi, žinantis, ką darai, kaip darai ir kada tai būsi padaręs. Ir net neabejoju, dėl planavimo tu dar atrasi laiko poilsiui tarp užduočių!
Planavimas
Planą galime pabandyti padaryti taip:
Paimame lapą popieriaus. Taip, popieriaus, ne telefoną. Kodėl ne telefoną? Spėju, telefono tu nenorėsi prisegti prie sienos. Taip pat, paėmęs lapą popieriaus tu netyčia nenuklysi į socialinius tinklus ar į kitas įdomybes. Galima rasti ir daugiau privalumų, bet mes dabar juk ne apie tai kalbame.
Horizontaliai surašome iki egzamino likusias dienas. Paskutinę dieną, jei tik įmanoma, geriau palikti tuščią. Pasikartojimui, o dar geriau – poilsiui. Geriau nesimokyk naujos medžiagos paskutinę dieną. Ji gali „išstumti“ tai, ką jau žinojai, o tai gali apsunkinti jau išmoktų dalykų atsiminimą, kai tau to labai prireiks, t. y. egzamine!
Vertikaliai surašome valandas, kurias skirsi mokymuisi. Atmink: naktis skirta miegui, ne mokymuisi, tad bent 6–7 val. miegok. Tai ne prabanga, o būtinybė, nes miegas yra svarbus geram išmoktos medžiagos įsiminimui! Pažymėkime tas valandas lape.
Taip pat nepamiršk, kad norėsi valgyti, tad bent 3–4 pertraukėles skirk valgymui ir palik tam laiko (nebent gydytojai ar kiti specialistai tau rekomenduoja maitintis kitaip). Valgyti reikėtų ne skaitant ar žiūrint video, o mėgaujantis maistu. Taip ne tik geriau pasisotinsi, geriau virškinsi maistą, bet ir pailsėsi, o kartu – nurimsi. Po tokios valgymo pertraukėlės kibsi mokytis noriau, su naujomis jėgomis. Tuo tarpu, jei valgysi besimokydamas, gali jaustis lyg lygčių, iškasenų, karų ar kokių algoritmų prisivalgęs. Ar taip jausdamasis žmogus gali būti ramus ir nusiteikęs mokytis? Tad pažymime valgymui skirtas valandas lape.
Taip pat naudinga skirti šiek tiek laiko fiziniam aktyvumui – pasivaikščiojimui, fiziniams pratimams. Tai padeda išsikrauti, atitraukus mintis nuo egzaminų, sumažinti stresą, jaustis geriau ir ramiau. Pažymėkite tą laiką lape. Neturime tam laiko? Tuomet raskime bent pusvalandį.
Yra ir kiti dalykai, kuriuos būtinai turime atlikti? Puiku, tuomet nepanikuojame, tiesiog juos taip pat pažymėkime lape.
Išmoktą ar pasikartotą temą, užduotį ar kitą plane įrašytą darbą išbrauk po to. kai jį atliksi. Taip galėsi matyti, kiek daug jau atlikai, ir pagrįstai didžiuotis savimi.
Dabar paskirstykime dalimis mokymusi skirtą medžiagą. Taip pat įrašykime laiką jos pasikartojimui. Didesnį krūvį geriau skirti pirmosioms dienoms, o vėlesniam laikui palikti mokytis mažesnę dalį. Tuomet daugiau laiko reikėtų skirti jau išmoktų dalykų pakartojimui. Be to, gali reikėti surasti atsakymus į naujai iškilusius klausimus ar išspręsti užduotis. Todėl didžioji dalis pasiruošimo turėtų „sukristi“ į pasiruošimui skirto laiko pradžią, o ne pabaigą. Tad surašykime lape sau suprantamu būdu – ką ir kada mokysimės.
Planą pasikabinkime matomoje ir lengvai pasiekiamoje vietoje.
Viskas, dabar reikės tik laikykis sudaryto plano! Tai svarbi dalis, nes vien suplanuoti neužteks. Žinoma, galimi netikėtumai, tad gal iškilti būtinybė perplanuoti. Tačiau, dažniau dėl to būna kaltas tik Tinginiukas. Sąžiningai laikantis to, kas parašyta, paprastai nereikia kažko kardinaliai keisti ar planuoti iš naujo.
Stebėk savo pažangą ir ja džiaukis! Taip, džiaukis. Išmoktą ar pasikartotą temą, užduotį ar kitą plane įrašytą darbą išbrauk po to. kai jį atliksi. Taip galėsi matyti, kiek daug jau atlikai, ir pagrįstai didžiuotis savimi. Žinoma, taip geriau pasiruošti bei jausiesi ramiau.
Sėkmei sustiprinti galima kiekvieną pasirengimo egzaminui dieną pabaigti pratimu. Pavyzdžiui, įsivaizduok save jau sėkmingai išlaikiusį šį egzaminą ir besidžiaugiantį savo pasiektu tikslu. Įsivaizduok, kaip tu jautiesi? Kokia tavo nuotaika? Kas vyksta aplinkui? Ką tau sako kiti? Ką tu jiems? Tai įkvėps siekti tikslo ir padės jaustis ramiau ir labiau pasitikėti savimi. Tai veikia!
Vakaras prieš egzaminą
- Viską darei pagal planą, visos dalys atliktos, plane viskas išmokta ir išbraukta? Atmink, tai tau padės pasiekti norimo rezultato.
- Gerai išsimiegok. Geriau nebesimokyk naktį. Šis laikas nenueis veltui, nes kol tu miegosi, tavo smegenys dirbs – jos apdoros jau išmoktą informaciją! Žinoma, vargu ar padės miegas, jeigu iki šiol dar visai nesimokei.
- Egzaminui reikalingas priemones, asmens dokumentą pasiruošk iš vakaro. Tai leis ramiau miegoti, ryte jaustis ramiau, vadinasi, patirti mažiau streso.
Žinoma, pasiruošimo egzaminui nuotaiką taip pat gali gadinti suvokimas, jog iki šiol per mažai skyrei laiko mokymuisi ar kitam pasirengimui. Jei tai tiesa – nėra labai gerai. Tačiau neleiskime tam sutrukdyti gerai pasiruošti dabar. Taip, kas buvo tai buvo, o dabar – pirmyn!
Psichologė Lijana Vaitkūnienė (psichologas.biz, Psichologinis Brizas)
