Artėjant žiemos sezonui, šąlant orams, kai gatves ir šaligatvius nukloja plono ledo sluoksnis, padidėja tikimybė paslysti ir gauti traumą. Riešo ir čiurnos patempimai, išnirimai, sumušimai ar lūžiai – dažna bėda, dėl kurios į gydymo įstaigas šio sezono metu kreipiasi pacientai.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Spodra Vorobjova pastebi, jog ištikus nelaimei, svarbu gauti ne tik tinkamą skubiąją pagalbą, bet ir didelį dėmesį skirti pažeistos kūno dalies sveikimui ir atstatymui po traumos.
„Po įvykusios traumos ar operacijos, bendradarbiaudamas su gydytojų ortopedu traumatologu, reabilitacijos gydytojas pacientui sudaro individualią reabilitacijos programą ir parenka procedūras, skatinančias kuo spartesnį ir efektyvesnį gijimą bei atstatymą“, – teigia S.Vorobjova.
Gydytojos pastebėjimu, naujausios metodikos šiandien leidžia sumažinti reabilitacijos trukmę: „Anksčiau po achilo plyšimo sportininkas į įprastą veiklą grįždavo tik po metų, o šiandien šis laikotarpis sutrumpėjo iki pusmečio ir mažiau. Svarbiausia – sistemingas gydymas ir paciento stebėsena.“
Kiekviena procedūra – individualiai pagal situaciją
Šiuolaikinėje reabilitacijoje yra taikomas platus spektras procedūrų, skirtų gydymui po traumų, operacijų ar lėtinių ligų – tai fizioterapijos procedūros, kineziterapija salėje ir vandenyje, gydomasis masažas ir kt.
Naujausios metodikos šiandien leidžia sumažinti reabilitacijos trukmę.
Itin dažnai reabilitacijoje yra taikomos tos procedūros, kurių metu yra skatinamas judesys. Tai – kineziterapija (gydomoji mankšta) salėje (pasyvi/aktyvi), vandenyje, kurias, priklausomai nuo paciento būklės, rekomenduojama pradėti kuo anksčiau siekiant išvengti didesnių nejudrumo komplikacijų.
„Mankšta gerina judamojo aparato būklę ir atstato pažeistų organų funkcijas. Tai labai svarbu po ligų ar traumų, kai žmogaus raumenys būna nusilpę, yra sumažėjęs sąnarių lankstumas, sutrikęs natūralus judesys“, – teigia S.Vorobjova.
Be įprastos mankštos salėje taip pat galima rinktis ir mankštą vandenyje. „Kadangi žmogaus kūno svoris vandenyje siekia tik apie 30 proc. tikrojo kūno svorio, stiprinti raumenis, atstatyti eiseną išvengiant sąnarių ir kaulų perkrovų“, – pastebi gydytoja.
Šiandien reabilitaciją, priklausomai nuo paciento būklės, skatinama pradėti kuo anksčiau, kadangi judesys sumažina galimų komplikacijų po sąstingio galimybę.
Šiuolaikinės fizioterapijos metodikos leidžia organų ar audinių funkcijas atstatyti, pasitelkiant šiuolaikines technologijas, tokias kaip raumenų elektros stimuliavimas, kai elektros srovė stimuliuojamas raumuo periodiškai susitraukia ir atsipalaiduoja, gerėja raumens kraujotaka, didėja jų jėga, ištvermė.
Skausmo mažinimui gali būti taikoma interferencinių srovių terapija, traumų pasekmių gydymui (pvz., uždegimui) – ultragarso terapija (aukšto dažnio mechaniniai virpesiai), poliarizuotos šviesos terapija – skausmo malšinimui, žaizdų gydymui; limfodrenažinis kojų masažas (suaktyvinantis limfos tekėjimą, pagerinantis audinių aprūpinimą deguonimi, skatinantis medžiagų apykaitą); fango parafino aplikacijas – atpalaiduoja raumenis, gerina kraujotaką, mažina nejudrumą.
Naujas požiūris
Gydytojos S.Vorobjovos teigimu, per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė tiek traumatologų, tiek reabilitologų požiūris į reabilitacijos prasmę bei pobūdį.
„Šiandien reabilitaciją, priklausomai nuo paciento būklės, skatinama pradėti kuo anksčiau, kadangi judesys sumažina galimų komplikacijų po sąstingio galimybę“, – įsitikinusi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Tais atvejais, kai galūnė imobilizuota (nejudri), galima atlikti ideomotorinius pratimus, t. y. vaizduoti judesį.
S.Vorobjova pabrėžia, jog reabilitacijos periodu yra itin svarbus darnus jungtinės specialistų komandos – gydančio gydytojo (pvz., ortopedo traumatologo), reabilitologo, kineziterapeuto darbas.
„Kartais pacientui reikalinga ir psichologų pagalba. Norint, kad pacientas kuo greičiau atgautų jėgas ir grįžtų į kasdienį gyvenimą, reikia jį motyvuoti, patarti, kaip mankštintis savarankiškai. Ypatingai svarbi ir reguliari bei kompleksinė paciento būklės stebėsena“, – papildo gydytoja.
