Kaip gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: moteris gyveno su tiksinčia bomba širdyje

Pirmiausiai buvo diagnozuotas diabetas

Moteris tikino visada buvusi tvirtos sveikatos ir gyveno aktyviai: daug judėjo, plaukiojo baidarėmis, vasarą praleisdavo sodyboje, prižiūrėdama daržą. Vienintelė ją užklupusi bėda – akmenys tulžies pūslėje, dėl kurių pūslę teko pašalinti. Todėl prieš 17 metų diagnozuota priešdiabetinė būsena jai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.

„Tik po diagnozės supratau, kad jausdavau kai kuriuos diabeto simptomus, tačiau nekreipdavau į juos dėmesio. Pavyzdžiui, kai ilgai nevalgai, ima drebėti rankos, atsiranda silpnumas. Diabetikai gerai žino šią būseną. Tiesa, prisipažįstu, turėjau šiokį tokį antsvorį, bet jis nebuvo labai didelis. Giminėje diabeto atvejų taip pat nebuvo. Tačiau pasiskaičiau, kad pašalinus tulžies pūslę po kurio laiko gali pradėti trikti kasos funkcija. Ko gera, man taip ir atsitiko. Nors cukraus kiekį pavyko kontroliuoti, po 6 metų jau buvo diagnozuotas tikras antro tipo diabetas. Nepaisant to, ir tuomet jaučiausi visiškai gerai, toliau aktyviai gyvenau, dirbau fizinius darbus sodyboje“, – prisiminė moteris.

Į pirmąjį pavojaus signalą numojo ranka

Pirmasis pavojaus signalas buvo, kai pavasarį sodyboje užkopusi į kalnelį Tamara pajuto, kad krūtinėje tarsi užstrigo seilių gumulas, užėmė kvėpavimą. Pagalvojo, kad reikėtų apsilankyti pas kardiologą, bet simptomai nepasikartojo, apie tai pamiršo ir pas gydytoją, aišku, nenuėjo. O kitas kartas buvo lemtingas.

Krūtinės srityje nuo stuburo persmelkė aštrus skausmas, bet iš karto atleido. Grįžusi namo jaučiausi visiškai gerai, tad nesukau dėl to skausmo galvos.

„Palydėjome sūnų į oro uostą. Iš Visagino į Kauną – ilgas kelias. Važiuojant atgal krūtinės srityje nuo stuburo persmelkė aštrus skausmas, bet iš karto atleido. Pagalvojau, gal stuburą užspaudė, nes sėdimoji padėtis automobilyje – labiausiai apkraunanti. Grįžusi namo jaučiausi visiškai gerai, tad nesukau dėl to skausmo galvos. Naktį ir vėl pradėjo skaudėti tarp menčių, toks bukas maudimas. Ir upeliais pradėjo bėgti prakaitas. Atsikėliau, pavaikščiojau. Vyras siūlė iškviesti greitąją, bet prašiau palaukti, gal praeis“, – pasakojo Tamara.

Pasak jos, tai ir buvo didžiausia klaida. Kai moteris suprato, kad be medikų pagalbos neapsieis, jau buvo gerokai per vėlu, jos būklė ėmė staigiai blogėti. Santariškių klinikose, į kurias ji buvo atvežta, buvo nustatytas infarktas, po kurio liko vos 40 proc. buvusios širdies funkcijos. Tamarai tuo metu buvo 54 metai. Ligoninėje jai net du kartus stojo širdis, vieną kartą – verčiantis ant dešinio šono. Moteris iki šiol negalinti ant jo miegoti.

„Deja, pažeistas didžiulis širdies plotas. Išrašydami iš ligoninės gydytojai atvirai pasakė, kad nesitikėjo, kad atsistosiu ant kojų. Tiesa, sveikimo kelias dar buvo ilgas. Laukė reabilitacija – iš naujo mokiausi vaikščioti, išmokau, kaip turiu judėti, kad tausočiau savo organizmą.

Buvo sunku, bet reikėjo prisitaikyti gyventi toliau, pačiai išmokti aptarnauti save. Sanatorijoje man buvo pasakyta, kad kasdien, nesvarbu, koks oras, turiu praeiti 3 km. Taip darau iki šiol. Po kurio laiko jau vėl galėjau dirbti sodyboje, tik nenešiojau nieko sunkaus, žemės nekasiau. Ir baidarėmis plaukiau, tik jau ne tokiais ekstremaliais maršrutais. O štai darbą teko palikti – nebeatlaikiau intensyvaus režimo“, – tikino pašnekovė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./„Širdies operacija iš arti“

Dar vienas smūgis – aneurizma

Praėjus metams po infarkto Tamara vėl atsidūrė ligoninėje – dėl sutrikusio širdies ritmo. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad po infarkto įstatyti du stentai, grąžinantys galimybę tekėti kraujui (mat kraujagyslė buvo 80 proc. užsikimšusi), užsiteršė.

Gera žinia buvo, kad medikai pamatė širdyje stambią kraujagyslę, kuri niekur nevedė. Buvo tikimasi ją perkelti ir pritvirtinti infarkto pažeistame širdies plote. Tai gerokai atkurtų širdies funkciją, tačiau tam reikėjo, kad infarkto zonoje būtų likę bent šiek tiek gyvo audinio. Deja, džiaugsmas truko neilgai. Po papildomų tyrimų paaiškėjo, kad gyvo audinio nėra.

„Išleisdami mane iš ligoninės gydytojai pasakė, kad teks susitaikyti su tokia būkle, kokia yra, t. y. geriau nebus. Aš ir nesiskundžiau, dariau viską, ką galiu daryti. Iš prigimties esu optimistė. Tačiau pernai kardiologas pastebėjo, kad širdis pradėjo smarkiai silpti. Teko ilgai laukti sudėtingo tyrimo, kuris parodė, kad ant vienos širdies kraujagyslės susiformavo aneurizma (aortos išsiplėtimas, kuris bet kada gali plyšti: laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti per kelias valandas, – 15min). Pati nejaučiau jokių simptomų, tik internete pasiskaičiau, kokios gali būti aneurizmos pasekmės, jeigu ji trūktų. Laimė, mano atveju aneurizma buvo apaugusi audiniu, kuris ją šiek tiek prilaikė. Priešingu atveju pavojus būtų daug didesnis.

Kadangi turėjau ir kitų bėdų, gydytojai nusprendė, kad reikia operuoti. Manęs daug kartų klausė, ar sutinku, papasakojo, kad nori taikyti man kitokį operacijos būdą, kad nereikėtų pjauti krūtinkaulio, davė pasiskaityti apie operaciją, tačiau aš taip ir nesupratau, kad būsiu pirmoji pacientė. Pamaniau, kad gydytojas yra atlikęs jau 20 tokių operacijų, o pasirodo, kad 20 žmonių per metus reikalinga tokia operacija. Tik po operacijos sužinojau, kad buvau pirma. Jei būčiau žinojusi, gal būčiau bijojusi, sunku dabar pasakyti. Kita vertus, nesijaučiu apgauta, aš tiesiog neklausiau“, – atviravo pašnekovė.

Ką darytų kitaip

Ką ji dabar darytų kitaip, jei galėtų sugrįžti į praeitį? Pirmiausia daug kardinaliau pakeistų savo mitybą. Nors cukraus lygį jai pavyko kontroliuoti neblogai ir netgi nereikėjo insulino, taip pat numetė nereikalingus kilogramus, vis dėlto cholesterolio, kuris yra pagrindinis aterosklerozės, sukeliančios insultą arba infarktą, veiksnys, nepavyko išlaikyti normos ribose.

„Kai sužinojau apie diabetą, tikrai galėjau geriau kontroliuoti savo mitybą. Aš mėgau gerai pavalgyti. Vaikystėje šeimoje augome du vaikai, maistui pinigų netrūkdavo, valgėme gerai, riebų maistą. Šis polinkis taip ir liko, o juk viskas buvo mano rankose.

Nesakyčiau, kad visiškai nesilaikiau rekomendacijų, bet reikėjo griežtesnės dietos. Manau, sveikata didele dalimi priklauso nuo mūsų, tiesiog reikia klausyti gydytojų rekomendacijų. Taigi dabar lieka kaltinti tik save. Šiuo metu valgau jau visai kitaip – pagrindą sudaro daržovės ir vaisiai, labai mažai valgau mėsos. Tačiau jau vėlu“, – atviravo moteris.

Moteriai atlikta pirmoji pasaulyje tokio pobūdžio operacija

Pasak Santariškių klinikų intervencinio kardiologo dr. Giedriaus Davidavičiaus, kai kuriems pacientams po infarkto susiformuoja randas, iš kurio išsivysto kairiojo skilvelio aneurizma: užsikimšus vainikinei kraujagyslei, susiformuoja tam tikra pūslė, kurioje kaupiasi per daug kraujo, širdis nebepajėgi visaverčiai atlikti savo darbo, žmogus ima dusti, tinsta kojos. Tokiu atveju būtinas chirurginis gydymas.

Tik po operacijos sužinojau, kad buvau pirma. Jei būčiau žinojusi, gal būčiau bijojusi, sunku dabar pasakyti.

„Iki šiol pacientų su skilvelio aneurizma laukdavo sudėtinga operacija, kurios metu būdavo prapjaunamas krūtinkaulis, pajungiama dirbtinė kraujotaka, sustabdoma širdis, kad būtų galima atlikti širdies geometrijos ir tūrio atkūrimo operaciją, – teigė Santariškių klinikų širdies chirurgas dr. Gintaras Kalinauskas.

Amerikiečių mokslininkai sukūrė metodą kairiojo skilvelio aneurizmos sutraukimui panaudojant specialias priemones – vadinamuosius „inkarus“. Šios priemonės leidžia grąžinti širdžiai įprastą formą (sutraukiant susidariusią pūslę) ir užtikrinti jos veiklą.

Santariškių klinikų gydytojai žengė dar toliau. Prieš keletą savaičių, pirmą kartą pasaulyje, dalyvaujant partneriams iš Amerikos, pavyko atlikti operaciją neprapjovus krūtinkaulio, nepajungus dirbtinės kraujotakos ir nesustabdžius širdies. Aneurizma buvo sutraukta per nedidelį šoninį pjūvį. Pirmąja šios operacijos paciente tapo Tamara.

Kas yra aneurizma?

Medicininėje literatūroje aneurizma vadinamas lokalus arterijos išsiplėtimas, dažniausiai atsirandantis dėl degeneracinių pokyčių. Didžiausia rizikos grupė – ateroskleroze sergantys senyvo amžiaus žmonės. Proceso pažeista kraujagyslės sienelė dėl padidėjusio kraujospūdžio ir kitų veiksnių plečiasi, o pasiekus tam tikrą ribą atsiranda jos plyšimo rizika.

Dažniausiai aneurizma vystosi be jokių simptomų, žmogui nieko neskauda. Tik plyšus aneurizmai pajuntamas didžiulis skausmas (nugaroje ar kitoje netoliese esančioje srityje), o vėliau netenkama sąmonės. Priklausomai nuo plyšimo vietos, visas procesas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Išgyvenamumas nuo šios ligos yra nedidelis – skaičiuojama, kad apie pusę žmonių tiesiog nespėja laiku atvykti pas gydytoją, nes neatpažįsta aneurizmos požymių, o iš patekusių į ligoninę apie pusės išgelbėti nepavyksta.

Medikamentinio aneurizmos gydymo nėra. Ją tiesiog tenka stebėti. Gali praeiti dešimtmečiai, kol aneurizma pasiekia gyvybei pavojingą dydį, o gali būti ir taip, kad aneurizma auga labai greitai. Kai pasiekiama riba, kada grėsmė gyvybei kur kas didesnė už operacijos keliamas rizikas, taikomas chirurginis gydymas.