Kaip kasdienis gulėjimas šiltoje vonioje padeda kovoti su depresija?

„Esu tikra, kad yra dalykų, kurių karšta vonia neištaisys, tačiau negaliu sugalvoti nė vieno“, – savo knygoje „Stiklo gaubtas“ rašė poetė ir novelistė Sylvia Plath.

Rašytoja, kentėjusi nuo depresijos, jaustų palengvėjimą dėl to, ką parodė „New Scientist“ neseniai publikuotas tyrimas, – reguliarus gulėjimas vonioje yra siejamas su nedideliu, tačiau tvirtu nuotaikos pagerėjimu žmonėms, kovojantiems su depresija. Poveikis buvo stipresnis už fizinius pratimus, kurių nauda nuotaikai jau seniai įrodyta, rašoma theguardian.com.

Teorija byloja, kad padidindamos dalyvių kūno temperatūrą, šiltos vonios padėjo sustiprinti ir sinchronizuoti jų cirkadinius ritmus, kasdienius elgesio ir biocheminius svyravimus, kurie veikia kiekvieną mūsų organą, taip pat ir smegenis.

Kūno temperatūra dienos metu paprastai pakyla, o naktimis – krenta, ir šis naktinis kūno temperatūros sumažėjimas padeda mums užmigti, skatindamas hormono melatonino išsiskyrimą, kadangi šis hormonas praneša kūnui, kada yra naktis.

Tačiau su depresija kovojančių žmonių temperatūros ritmas nėra toks ryškus; jis atsilieka keliomis valandomis. Ryškūs ryto spinduliai, sustiprinantys cirkadinius ritmus ir dienos metu juos koreguodami, taip pat palengvina depresiją.

Tyrimo metu, Vokietijos Freiburgo universiteto mokslininkai 45-iems depresija sergantiems žmonėms liepė 30 minučių pagulėti 40 laipsnių temperatūros vonioje, vėliau apsivynioti antklode, apsidėlioti buteliais su karštu vandeniu ir pagulėti dar 20 minučių, arba 40–45 minutes užsiimti aerobiniais pratimais du kartus per savaitę.

Po aštuonių savaičių žmonės, reguliariai gulėję karštoje vonioje, dažniausiai naudojamoje depresijos skalėje surinko 6 taškais mažiau, o sportavusi grupė surinko vidutiniškai 3 taškais mažiau.

Nors tyrimas buvo labai mažas ir buvo tam tikrų metodologinių problemų (dauguma sporto grupės dalyvių pasišalino iš tyrimo), jis remiasi esančiais įrodymais, jog kūno temperatūra gali būti naudojama cirkadinių ritmų išjudinimui. Kiti tyrimai parodė, kad šilta vonia prieš miegą gali padėti užmigti, kadangi praplečia odoje esančias kraujagysles, o tai padeda kūnui atsikratyti šilumos pertekliaus. Tai veikia tik tuo atveju, jei jūsų miegamajame yra pakankamai vėsu – apie 18 °C yra idealu.

Viena didžiausių priežasčių, kodėl gulėjimas šiltoje vonioje gali padėti sumažinti depresiją, – tai tiesiog miego gerinimas.

Tačiau cirkadiniai ritmai gali būti ne vienintelė gydomųjų šiltos vonios savybė. Depresija siejama su žemu serotonino kiekiu, o tyrimai su žiurkėmis parodė, kad serotoniną išskiriantys neuronai, susijungę su nuotaiką reguliuojančiomis smegenų zonomis, pradeda veikti, reaguodami į padidėjusią kūno temperatūrą. Kad ir koks būtų paaiškinimas, jei gulėjimas karštoje vonioje jus atpalaiduoja ir sukelia gerus pojūčius, pats laikas tuo pasimėgauti.

„Fotolia“ nuotr./Poilsis vonioje

Kaip gulėjimą vonioje paversti pačiu nuostabiausiu

• Pasirinkite laiką, kai jūsų niekas netrukdys. Tyla ir ramybė turėtų padėti atsipalaiduoti.

• Eteriniai aliejai, pavyzdžiui, levandų, turėtų padėti atsipalaiduoti.

• Vanduo turėtų būti šiek tiek šiltesnis už jūsų kūno temperatūrą. Ideali vandens temperatūra – 40–45 laipsniai.

• Atsižvelkite ir į kambario temperatūrą. Japonų tyrimas parodė, kad kai vandens temperatūra siekia 41 °C, o kambario temperatūra – 25 °C, kūno temperatūra padidėja labiau nei tada, kai kambario temperatūra yra 14 °C. Tačiau, jei norite paskatinti miegą, kambario temperatūra turėtų būti vėsesnė – 18 °C.

• Dideli ir staigūs temperatūros pokyčiai sukelia daug streso širdžiai, tad jei turite širdies problemų, venkite karštų vonių – ypač karštomis dienomis.