Tuo Lietuvoje užsiima vyrų krizių centrai. Į smurtinio elgesio keitimo programas daugelis smurtautojų siunčiami teismo sprendimu, tačiau yra ir tokių, kurie, suvokę savo problemas, norą keistis pareiškia ir patys.
Pasak su smurtautojais dirbančios Kauno apskrities vyrų krizių centro psichologės Dovilės Bubnienės, tokie užsiėmimai pradedami keletu individualių susitikimų, kurių metu išsiaiškinamos smurtautojo nuostatos, požiūris, asmeninės savybės.
Vėliau organizuojami grupiniai užsiėmimai, kurie trunka du tris mėnesius. Galiausiai išmoktus emocijų valdymo ir konfliktų sprendimo būdus vėl bandoma įtvirtinti individualiuose susitikimuose, kartais dalyvauti norą juose pareiškia ir elgesį keičiančių smurtautojų antrosios pusės.
Privaloma smurtinio elgesio keitimo programa – viena iš baudžiamųjų priemonių, kuri gali būti skirta smurtaujantiems artimoje aplinkoje.
„Pirmųjų ir paskutinių susitikimų skirtumas yra didžiulis. Daugelis užsiėmimus pradeda priešiškai nusiteikę, jie pyksta, kad turi į juos vaikščioti, net suskaičiuoja, kiek kainuoja čia jų praleistas laikas. Tačiau po to, kai jie išreiškia savo priešiškumą ir pyktį, pamažu dirbti tampa lengviau. Po trijų mėnesių daugelio reakcijos būna visai kitokios, dažnai vyrai net sako, kad jiems bus gaila palikti grupę, nes čia gali išsikalbėti“, – pasakoja D. Bubnienė.
Jos teigimu, pradžioje daugelis smurtautojų bando ieškoti pasiteisinimų ir bent dalį kaltės versti nukentėjusiai žmonai ar vaikams: „Jei grįžau išgėręs, nereikėjo manęs trukdyti ir nieko nebūtų nutikę – tai dažnas pasiteisinimas“, – sako psichologė. Užsiėmimų metu mokomasi prisiimti atsakomybę už smurtą ir suprasti, kaip kitaip buvo galima elgtis tose situacijose, kurios juo baigėsi.
Taip pat skaitykite: Kai žodis žeidžia kaip kumštis. Kaip ištrūkti iš emocinio smurto rato?
Anot D. Bubnienės, vyrų krizių centrams tenka susidurti ir su skeptišku visuomenės požiūriu: neva privertęs smurtautoją lankyti užsiėmimus, jo taip lengvai neperauklėsi. Ji įsitikinusi, kad toks požiūris atsiranda dėl to, kad Lietuvoje vis dar ne itin daug žmonių yra naudojęsi psichologų paslaugomis ir žino jų naudą.
„Vien jau pirmasis kontaktas su psichologu smurtautojams yra labai svarbus, jie išmoksta kalbėti apie problemą ir geriau ją suprasti, ieškoti sprendimų. Be to, užsiėmimai vyksta grupėse, kuriose galioja aiškios taisyklės, reikia nuolat išeiti iš savo komforto zonos. To nauda – neabejotina“, – sako psichologė.
Privaloma smurtinio elgesio keitimo programa – viena iš baudžiamųjų priemonių, kuri gali būti skirta smurtaujantiems artimoje aplinkoje.
Specializuotos pagalbos centrų (SPC) kontaktai pranešti apie smurtą patyrusius asmenis. Pagalba teikiama kasdien nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis. Pagalbos moterims linija 8800 66366 kiekvieną dieną 10–21 val. Bendrosios pagalbos numeris 112 (visą parą).
