Pasak asmeninio trenerio ir vienos iš Londono įmonių plėtros vadovo Richardo Scrivenerio, stresas savaime nėra blogas, rašo edition.cnn.com. „Trumpalaikis stresas sveikiems žmonėms paprastai nekelia pavojaus. Tačiau, jei jis nuolat pasikartoja, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dar turi ir gretutinių ligų, jo poveikis gali sukelti rimtų sveikatos problemų – tiek fizinių, tiek psichologinių“, – sako R.Scriveneris.
Kūnas įjungia režimą „kovok arba bėk“
Stresas kyla, kai susiduriate su nauja, nenuspėjama ar grėsminga situacija ir nežinote, kaip ją suvaldyti, teigia klinikinis psichologas Dr. Karmel Choi, Harvardo medicinos mokyklos ir Masačusetso ligoninės Bostone psichiatrijos centro docentas.
Kai esate fizinėje ar emocinėje įtampoje, jūsų kūnas įsijungia režimą „kovok arba bėk“. Organizme padaugėja kortizolio, taip kūnas gauna signalą, kad išsiskirtų gliukozė, kuri savo ruožtu suteikia energijos raumenims, todėl esate geriau pasirengę kovoti su grėsme arba pabėgti. Šio kortizolio antplūdžio metu gali padažnėti širdies susitraukimų dažnis, paspartėti kvėpavimas, gali svaigti galva ar pykinti.
Jei jums tikrai reikia kovoti ar bėgti nuo gresiančio pavojaus, pakilęs kortizolio lygis tuoj pat sumažėja, kai konfliktas ar pavojinga situacija baigiasi. Tačiau kai patiriate lėtinį stresą, kortizolio lygis nuolat išlieka aukštas.
Pasak Klivlando klinikos, išlikti tokioje padidinto streso būsenoje nėra gerai, nes didelis kortizolio kiekis gali pabloginti sveikatą, pvz., sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą ir lėtines virškinimo trakto problemas. Stresas taip pat gali prisidėti prie nerimo, dirglumo, prasto miego ir kitų būklių atsiradimo.
Kaip numalšinti stresą
Laimė, yra daug būdų, kaip kovoti su stresu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:
- laikytis kasdienės rutinos,
- pakankamai miegoti,
- valgyti sveiką maistą,
- apriboti laiką, skirtą naršymui internete, TV žiūrėjimui ir kt.
- pasikalbėti su artimaisiais,
- išbandyti raminančias praktikas, tokias kaip meditacija ir gilus kvėpavimas,
- užsiimti aktyvia fizine veikla.
„Pratimai yra nepaprastai veiksmingi, norint suvaldyti psichologinį stresą, – teigia klinikinis psichologas dr. K.Choi. – Tiesa, mankšta nepašalina streso priežasties, bet gali pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir pagerinti miegą“.
Daugybė tyrimų patvirtina teigiamą fizinių pratimų poveikį stresui. Pavyzdžiui, žurnale „Advances in Experimental Medicine and Biology“ paskelbtame tyrime teigiama, jog fizinis aktyvumas, o ypač mankšta, žymiai sumažina nerimo simptomus. Panašus studentų atliktas tyrimas „Frontiers in Psychology“ parodė, kad reguliarūs mažo ar vidutinio intensyvumo aerobikos pratimai, atliekami šešias savaites, padėjo palengvinti jų depresijos ir streso simptomus.
Kokie pratimai padeda labiausiai
Priežastis, dėl kurios pratimai yra tokie veiksmingi mažinant stresą, yra gana paprasta. Pratimai skatina mūsų organizmą gaminti daugiau endorfinų, kurie yra neuromediatoriai, pagerinantys nuotaiką. Judėjimas taip pat kovoja su padidėjusiu streso hormono – kortizolio – kiekiu ir pagerina kraujotaką.
Kokie pratimai padeda labiausiai? Nors tyrimai rodo, kad aerobiniai pratimai, tokie kaip plaukimas, bėgimas, šokiai ir boksas gali būti veiksmingiausi, norint padėti organizmui gaminti daugiau endorfinų, tinka ir ne tokie aktyvūs fiziniai pratimai. Išbandykite jogą, jėgos treniruotes ar tiesiog aktyvų vaikščiojimą.
Kadangi streso lygis gali keistis kas savaitę ar net kasdien, sveikatingumo treneris R.Scrivener’is sako, jog gali būti naudinga keisti pratimus pagal nuotaiką. Jei šiandien esate linksmi ir nusiteikę pabėgioti – tą ir darykite. Jei nuotaika pabjurusi ir nieko nesinori, bent atlikite nesunkius prasitempimus, tiesiog pasivaikščiokite ar lengvai paplaukiokite baseine.
Paverskite savo mankštą socialine veikla
Kadangi socialinis įsitraukimas yra galingas teigiamas psichinės sveikatos apsaugos veiksnys, psichologas dr. K.Choi skatina mankštintis su kitais. Tyrimai taip pat parodė, kad buvimas gamtoje pakelia nuotaiką, todėl mankšta lauke su draugais gali suteikti dar daugiau naudos.
Mokslininkai toliau tiria ryšį tarp streso ir fizinio aktyvumo. Neseniai paskelbtas nedidelis tyrimas parodė, kad sąmoningumo ir fizinio aktyvumo derinimas gali pagerinti miegą ir padėti reguliuoti emocijas. Svarbiausia nepersistengti sportuojant ir nealinti savo kūno. Tai gali sukelti dar daugiau streso.
Parengta pagal: edition.cnn.com
