Ydingas ratas
Tyrimai rodo, kad vienas iš didžiausių stresą sukeliančių veiksnių – išgyvenimai dėl savo sveikatos.
Pasak gydytojos, yra nemažai tyrimų, įrodančių lėtinio streso ir onkologinių (ypač krūties vėžio) bei širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų ryšį,
„2012 m. JAV atliktas mokslinis tyrimas, atskleidęs didžiausius stresorius (stresą keliančius veiksnius, – red. past.). Net 70 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų labiausiai stresuoja dėl pinigų stygiaus. Taip pat žmones jaudina viskas, kas susiję su darbu ir asmeniniais santykiais. Šis tyrimas atskleidė vieną naują ir, manau, įdomų rodiklį – požiūrį į savo sveikatą, t. y. kaip aš ją matau ir kaip į tai reaguoju. Pasirodo, dėl to taip pat labai išgyvenama. Taigi susidaro ydingas ratas: stresuojame, dėl to susergame, kita vertus, susirgę stresuojame dėl savo sveikatos“, – sakė Danutė Kalibatienė.
Veikia daug labiau nei manome
Streso poveikis žmogui nėra rimtai vertinamas, nors dėl jo kyla 60 proc. galvos skausmų, kankina nemiga, kyla konfliktų ar elgesio problemų. Per pastarąjį dvidešimtmetį pasaulyje atlikta apie tris šimtus nepriklausomų tyrimų, kurie įrodė, kad stresas mus veikia daug labiau nei manome.
„Štai, pavyzdžiui, buvo tirti demencija sergančius žmones slaugantys profesionalūs slaugytojai bei artimieji. Kontrolinė grupė – panašaus amžiaus, lyties ir kitų požymių – to nedarė. Abiejų grupių kraujyje tirtas interleukinas 6, imuninės sistemos baltymas. Didesnis jo kiekis nustatytas slaugytojų grupei, vadinasi, jų imuninės ląstelės sensta greičiau. Maža to, netgi jų artimųjų, sutuoktinių kraujyje interleukino 6 rasta daugiau. Vadinasi, į namus atsineštos problemos persiduoda ir jų artimiesiems“, – teigia D. Kalibatienė.
Stresuojame, dėl to susergame, kita vertus, susirgę stresuojame dėl savo sveikatos,
Lemia lėtines ligas
Pasak gydytojos, yra nemažai tyrimų, įrodančių lėtinio streso ir onkologinių (ypač krūties vėžio) bei širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų ryšį. Įrodytas ir neigiamas jo poveikis odai (prasčiau aprūpinama krauju, sausėja, blogiau gyja žaizdos, atsiranda pigmentinių dėmių, bėrimų atsiradimui, išsivysto psoriazė ir pan.), įtaka metabolinio sindromo patofiziologijai, susijusiai su išemine širdies liga, demencijai, kepenų suriebėjimui ir t. t.
„Vis dėlto daugiausia mokslinių duomenų yra apie streso poveikį virškinimo sistemai: opaligėms, dirgliosios žarnos sindromui, vadinamajai meškos ligai ir t. t. Stresas taip pat turi įtakos vaikų kvėpavimo takų ligoms. Pavyzdžiui, trejus metus tirti šešerių–trylikos metų vaikai, sirgę bronchine astma. Jie pildė dienynus: kada duso, kas tuo metu vyko (tarkim, tėvai pykosi, šeima keliavo). Kas tris mėnesius gydytojai juos apžiūrėdavo ir patikrindavo dienynus.
Paaiškėjo, kad net keturis kartus dažniau priepuolius patyrė tie vaikai, kurių tėvai sirgo ar buvo paguldyti į ligoninę. Taigi ne tik tėvai išgyvena dėl savo vaikų, pasirodo, ir vaikams stresą kelia tėvų ligos. Taip pat dažniau duso patyrę stresinių situacijų: kai šeima kraustėsi į kitą butą, ilgai keliavo ir t. t.“, – aiškino D. Kalibatienė.
Laukia iššūkiai
Taigi įrodymų apie lėtinio streso poveikį žmogaus sveikatai yra, tačiau, pasak profesorės, „ne visada atkreipiamas dėmesys į psichoemocinę būseną, dažnai gydymas būna tik simptominis, nors labiau reikėtų holistinio požiūrio.“
„Specialistai, besirūpinantys visuomenės sveikata, turėtų padėti spręsti emocines, psichologines problemas, išmokyti pacientus jas valdyti. Nors tai nėra lengva.
Juk andragogika – ne pedagogika, suaugusį žmogų sudėtingiau išmokyti nei vaiką, bet galima paieškoti tinkančių metodų. Žinoma, dar ne visas psichoterapijos galimybes išnaudojame. Mūsų šalyje nepriimtina turėti savo psichoterapeutą, tačiau gal jau vertėtų keisti šią nuostatą? Specialistai vieni nieko nepadarys, nusiteikimas priklauso nuo paties žmogaus ir jo požiūrio.“
Medžiaga parengta pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro užsakymą. Turinys apmokėtas.
