Tai, ką matome, daro įtaką valgymo įpročiams
Naršydami socialiniuose tinkluose, nuolat matome nuotraukas, kuriose puikuojasi idealiai pateikti ir itin skaniai atrodantys patiekalai. Nors maisto kvapas bei skonis neabejotinai turi didelę įtaką mūsų potraukiui, nugludinti įrašai instagrame ar feisbuke galimai yra daugiau nei tik puota mūsų akims, rašoma BBC.
Kiti žmonės, ypač artimieji, daro milžinišką įtaką tam, ką valgome. Tyrimai nustatė, kad kuo stipresnis dviejų asmenų ryšys, tuo didesnį poveikį jie daro vienas kito pasirinkimams.
„Jei manau, kad žmogus, su kuriuo esu, yra patrauklus, populiarus, būsiu labiau linkęs jį mėgdžioti, – aiškina Emorio universiteto pasaulinės sveikatos ir epidemiologijos docentė Solveig Argeseanu. – Buvimas šalia sveikai besimaitinančių asmenų gali paskatinti jus daryti tą patį.“
Mūsų valgymo įpročiams įtakos turi ir tai, ką matome. Mokslininkų teigimu, žmonėms labiau patinka išbėgantis kiaušinio trynys ar burbuliuojanti mocarela.
„Yra įrodymų, kad jei matote maisto nuotraukas, tai gali paskatinti norą valgyti“, – teigia Birmingemo universiteto apetito psichobiologijos profesorė Suzanne Higgs.
Tiesa, anot specialistės, tai, ar žmonės įgyvendins jaučiamą troškimą, priklauso nuo daugybės kitų veiksnių: pavyzdžiui, koks maistas tuo metu yra prieinamas.
Socialiniai tinklai yra viena iš vietų, kur susitinka vizualinės ir socialinės užuominos. Yra įrodymų, kad jei jūsų draugai reguliariai rašo apie tam tikrus maisto produktus, tai gali paskatinti jus kopijuoti. Tyrimai rodo, jog socialiniai tinklai gali pakeisti mūsų santykį su maistu ir priversti kitaip galvoti apie tai, ką valgome.
„Jeigu visi jūsų draugai socialiniuose tinkluose skelbia nuotraukas, kur matoma, kaip jie valgo greitąjį maistą, tai gali sukurti normą, jog taip daryti yra įprasta“, – sako S.Higgs.
Jei jūsų draugai reguliariai rašo apie tam tikrus maisto produktus, tai gali paskatinti jus kopijuoti.
Anot rinkodaros profesoriaus Ethano Pancerio, žmones labiau įtraukia greitai paruošiamo maisto nuotraukos. Jo teigimu, esame biologiškai prisitaikę ieškoti kaloringo maisto, o sotieji riebalai, išskirdami dopaminą ir stimuliuodami malonumo centrus smegenyse, leidžia mums jaustis gerai.
„Yra nustatyta, kad žmonės jaučiasi laimingi matydami tokį maistą“, – atskleidžia profesorius.
Įtaką daro ne tik didžioji maisto pramonė, bet ir kiekvienas iš mūsų
Lilio vadybos mokyklos rinkodaros docentės Tinos Tessitore teigimu, situacijos negerina ir tai, kad sveikesnis maistas dažnai laikomas nuobodžiu, o greitai paruošiamas – populiariu.
„Reklamose nesveikas maistas naudojamas socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, kai draugai kepa šašlykus. Sveiko maisto reklamose daugiau dėmesio skiriama maistinei vertei. Jei pamatytumėte bičiulius, valgančius salotas, neatrodytų taip patikima“, – dėmesį atkreipia T.Tessitore.
Mokslininkai vis labiau nerimauja, kad su maistu susijęs turinys socialiniuose tinkluose verčia mus kitaip apie jį galvoti. Algoritmai skatina tokius įrašus, dėl kurių naudotojai labiau įsitraukia ir mato daugiau nesveiko maisto.
„Turinio kūrėjai, norėdami išlikti konkurencingi, gali palaipsniui keisti savo turinį ir siūlyti nesveikesnius produktus, – mano E.Panceris. – Dėl šios priežasties vartotojų suvokimas apie tai, kas laikoma normaliais mitybos įpročiais, gali pakrypti į netinkamą.“
Viename tyrime apskaičiuota, kad vaikai ir paaugliai socialiniuose tinkluose maisto produktų reklamą mato nuo 30 iki 189 kartų per savaitę, o dažniausiai tai yra greitas maistas bei saldūs gėrimai, rašoma BBC. Dėl to kalta ne tik maisto pramonė – kiekvienas galime daryti įtaką žmonėms internete.
„Galvodami apie reklamą, omenyje dažnai turime pramonės atstovus, kurie bando įsiūlyti produktą, tačiau „influenceriai“ gali veikti lygiai taip pat, – pabrėžia Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos profesorė Patricia Cavazos. – Turinys socialiniuose tinkluose, kurį pateikia bendraamžiai, yra itin įtakingas.“
Turinys socialiniuose tinkluose, kurį pateikia bendraamžiai, yra itin įtakingas.
Nors tyrimai nustatė, kad socialiniai tinklai gali priversti mus kitaip mąstyti apie maistą ir mes labiau įsitraukiame į turinį, kuriame vaizduojamas nesveikas maistas, kol kas neaišku, ar tai iš tiesų lemia mūsų elgesio pokyčius kasdieniame gyvenime.
„Jei instagrame žiūriu į skanaus maisto nuotraukas, nereiškia, kad iš karto jo ieškosiu. Priklauso nuo to, ar esu alkanas, ar šiuo metu tinkama akimirka“, – tikina S.Higgs.
Anot profesorės, tyrėjai gali pakankamai lengvai nustatyti socialinių tinklų įtaką mūsų mitybai, tačiau realiame gyvenime vyksta daugiau dalykų, į kuriuos tyrimai negali atkreipti dėmesio.
„Įmanoma, kad kai kuriems socialiniai tinklai bus pagrindinis veiksnys, darantis įtaką elgesiui, tačiau tai bus tik vienas iš aspektų“, – pabrėžia ji.
Bato universiteto psichologijos dėstytoja Melissa Atkinson pabrėžia, kad socialinių tinklų įtaka taip pat priklauso nuo paties individo.
„Mūsų biologiniai ir psichologiniai procesai skiriasi, todėl skirtingai reaguojame į socialinių tinklų vaizdus, – aiškina ji. – Pavyzdžiui, kai kurie labiau reaguoja į maisto vaizdus, nes smegenys siunčia malonumo signalus pamačius tam tikrus produktus.“
Ieškoma būdų, kaip skatinti žmones maitintis sveikiau
Net ir neturėdami galutinių atsakymų, mokslininkai toliau ieško būdų, kaip socialiniai tinklai teigiamai galėtų paveikti mitybą. Pavyzdžiui, T.Tessitore suprato, kaip sveikesnį maistą padaryti įdomesniu. Ji sukūrė du identiškus „Twitter“ puslapius – viename buvo 23 sekėjai, kitame – daugiau nei 400 tūkst.
Abiejose paskyroje buvo paskelbtas tas pats įrašas apie sveiką maistą, o tyrimo dalyviams parodė vieną iš sukurtų paskyrų. Kai jų buvo paklausta, kiek tikėtina, kad valgys salotas, tie, kurie matė daugiau sekėjų turintį profilį, buvo labiau linkę pasirinkti sveiką maistą.
Nors tyrimo rezultatai ne visiškai atspindi tikrovę, kurioje mus paprastai veikia daugybė informacijos, anot T.Tessitore, dalyviai vis tiek pastebėjo ir apdorojo informaciją, kiek sekėjų turi minėtos paskyros, todėl tikėtina, jog tai turi tokį patį poveikį.
Vis dėlto, kaip rašoma BBC, mums dar toli iki to, kad įrašais apie salotas skatintume žmones sveikiau maitintis.
„Mes kovojame su daug metų trukusia evoliucija, kai ieškojome kaloringų produktų aplinkoje, kurioje trūksta maisto. Valgydami tai, kas mus verčia kurį laiką jaustis gerai, suklydome – dabar turime rasti būdų, kaip iš naujo viską sureguliuoti“, – aiškina E.Panceris.
Valgydami tai, kas mus verčia kurį laiką jaustis gerai, suklydome.
Atlikęs tyrimus, rinkodaros profesorius nustatė, kad vos išsiaiškinę, kodėl, matydami mėsainių bei traškučių nuotraukas, žmonės jaučiasi gerai, malonus jausmas dingsta. Kitaip tariant, žinodami, dėl kokios priežasties taip nutinka, galime tapti mažiau paveikiami.
Vis dėlto atsijungus nuo socialinių tinklų ir sugrįžus į realų gyvenimą, jame yra daugybė veiksnių, nulemiančių, ką ir kaip valgome.
„Naršydami socialiniuose tinkluose įsitraukiame neilgam. Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad pamatę daug nuotraukų, pradedame jausti kažką panašaus į sotumą, tarsi būtume suvalgę viską, ką jose matėme“, – sako S.Argeseanu.
