Pirmoje fronto linijoje vis dažniau atsiduriantys šios srities specialistai sako, kad psichologinės pasaulinės pandemijos pasekmės gali būti itin skaudžios ir tęstis ne tik ne mėnesius, o ne vienerius metus, rašome pranešime.
Daugelyje šalių, tame tarpe ir Lietuvoje, psichologai ir psichiatrai, kuriems rūpi savų piliečių emocinė sveikata, jau teikia nemokamas paslaugas. Kaip suvaldyti nerimą ir neprieiti iki depresijos ar net savižudybės, kaip padėti sau ir artimiesiems, kai reikia pagalbos, pataria šeimos gydytoja Neringa Martinonienė ir Depresijos gydymo centro įkūrėja, klinikinė psichologė Aušra Mockuvienė.
Depresija ir nerimas – itin dažnas tandemas
Depresija gali pasireikšti kartu su nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, panikos atakomis, socialinėmis fobijomis, generalizuotu nerimo sutrikimu. Neretai depresija tampriai susijusi su piknaudžiavimu alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis.
„Viena dažniausių būsenų, kuri dažnai keliauja kartu su depresija, yra nerimas. Tyrimai rodo, kad 60–70% žmonių, sergančių depresija, taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimais. Ir pusė tų, kurie kenčia dėl chroniško nerimo, taip pat turi kliniškai išreikštus depresijos simptomus.
Pastaraisiais metais tyrėjai juda link naujos išvados: depresija ir nerimas nėra du skirtingi kartu egzistuojantys sutrikimai. Tai du vieno sutrikimo veidai. Psichologinė ir biologinė pažeidžiamumo prigimtis yra tos pačios. Tiesiog atrodo, kad jautrūs žmonės nerimu reaguoja į gyvenimo stresorius. O kai kurie žmonės šiuo keliu nueina dar toliau tapdami depresiškais. Depresija – tai būdas, kuriuo žmonės užsidaro“, – sako klinikinė psichologė A.Mockuvienė.
Nerimas, pasak A.Mockuvienės, yra būdas žiūrėti į ateitį, matymas pavojų, kuris gali nutikti kitą valandą, dieną ar savaitę. O depresija yra visa tai su papildomu nusivylimu ir pasidavimu: „Aš tikrai nemanau, kad sugebėsiu su visu tuo susitvarkyti. Jau geriau pasiduosiu...“.
Ilgainiui negydoma depresija gali sugriauti artimus santykius ir lemti dideles problemas darbe, galima visiškai prarasti darbingumą. Nesigydant depresijos taip pat didėja rizika, kad kils minčių apie savižudybę arba kad neištvėręs įtampos ir dvasinio skausmo pakelsite prieš save ranką.
Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima išsiversti be gydymo vaistais
„Kai pasitikime savo jausmais, galime leisti jiems pulsuoti, rasti natūralų jų ritmą, kuris primena gamtos ar kūno ritmus. Net ir labiausiai bauginantys patyrimai, pvz. panikos atakos, netrunka amžinai, paprastai tik trumpą laiką, kelias ar keliolika minučių, o tada nuslūgsta. Net jei liūdesys teka upeliais, galima jam leisti būti.
Nebūtinai nuolat panirus, galima leisti gedului tekėti per save bangomis: pykčio, liūdesio, skausmo, palengvėjimo, galima leisti ateiti potvyniams ir atoslūgiams. Galima sau leisti panirti ir atsitraukti. Pailsėti. Su sąlyga, kad vėl grįžti, kad neapleisti savo vidinių buveinių, kad neišeiti, nepalikti ir neapkabinti visų durų spynomis. Tiesiog kuriam laikui atsitraukti, tam, kad vėl sugrįžti“, – pataria psichologė.
A.Mockuvienė sako, kad pradėjus susigaudyti ir atskirti norus, poreikius, vertybes, jausmų žinutes, kritiškas ir palaikančias mintis, ateina laikas pasitikėti jausmų tekėjimu ir tuo, kad ašaros – išvalo, pyktis – nubrėžia ribas, pavydas – padeda atrasti norus, nerimas – nors ir sujaukia, bet ir nurodo į tai, kas svarbu (lyg dūmai rodytų į gaisrą), skausmas – skatina matyti žaizdas, kuriomis reikia jautriai pasirūpinti.
„Tikiu, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia depresijos atsiradimą. Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas.
Deja, įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais, yra labai siauras ir neatitinkantis sergančio žmogaus poreikių, įvairialypių ligos kilmės priežasčių bei Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų. Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos. Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais“, – įsitikinusi A.Mockuvienė.
Augalų deriniai – efektyvi pagalba nerimo kamuojamiems žmonėms
Šeimos gydytoja N.Martinonienė sako, kad jos pacientai, išgyvenantys nerimą, dažniausiai skundžiasi nemiga, atsiradusiomis nuoskaudomis, savęs kaltinimu, padidėjusiu pykčiu, emocijų nevaldymu, pačiomis įvairiausiomis baimėmis: „Žmones kankina nežinomybė dėl rytojaus, baimė prarasti darbą. Ramybės neduoda virš galvos „kabančios“ paskolos.
Taip pat, kaip streso priežastis, neretai įvardijami ir vaikai, kuriuos, esant tokiam nelengvam suaugusiems laikotarpiui, sunkiau auklėti, užimti, kartu mokytis, kuomet pritrūksta kantrybės, žinių, jėgų, lankstumo ar galimybių.
Drąsesni pripažįsta, kad alkoholio vartojimas tapo priklausomybe, nes tik taip gali atsipalaiduoti. Anksčiau buvusi savaitgalio taurė vyno greitai tapo kasdiene vyno, o vėliau ir stipresnio gėrimo taure. Visa tai kelia pagrįstą nerimą, nes emocinė sveikata yra be galo svarbi kokybiškam visos šeimos gyvenimui.“
Pasak N.Martinonienės, jaučiasi, kad žmonės pavargo, kad nori vėl nebijodami įkvėpti gryno oro gurkšnio, apkabinti savo artimuosius, pabūti su draugais, pasikalbėti ne telefonu, o akis į akį.
„Pacientai klausia, kaip padėti sau, kai nerimo sutrikimai kartojasi, kai smarkiai daužosi širdis ar atrodo, kad nebevaldai savo būsenos. Ar užteks pagerti antidepresantus, ar eiti pas psichologą, ar jau reikia psichiatro pagalbos?
Aišku, situacijos unikalios, ir gydytojo psichologo ar psichiatro pagalba neretai būna neišvengiama, norint išgyti, tačiau, kas dėl vaistų, patariu visų pirma nepulti pirkti antidepresantų, kitų stiprių vaistų, o pirmiausiai prisiminti augalus ir jų tinktūrų derinius, kurie nuramina, padeda geriau užmigti.
Turime būti kaip niekad emociškai stiprūs ne tik patys, bet ir palaikyti šalia esantį, ir jeigu ne už rankos, bet apgaubti savo dėmesiu kitais būdais.
Į vieną iš klasikinių efektyvių derinių, kuris orientuotas į širdies sutrikimus, atsiradusius dėl nervinės įtampos, įeina valerijonas, sukatžolė, pipirmėtė, apyniai. Tinkama vartoti juos tiems, kurie daugiau linkę į depresiją, jaučiantiems apatiją ir lėtinį nuovargį, atsiradusį dėl ilgalaikio streso.
Tokiems žmonėms reikia tonizuoti organizmą – sudėtyje esantis augalų derinys kelia bendrą organizmo tonusą. Be abejonės, labai svarbi mityba, sveikas gyvenimo būdas, būvimas gamtoje, judėjimas. Grynas oras daro stebuklus, tad kuo daugiau būkime jame“, – pataria šeimos gydytoja.
„Nepaisant problemiškos šiandieninės situacijos, pajuokaujame, kad karantino metu visi gerokai patobulinome kulinarijos žinias, įvertinome gamtą, pamatinį jos pradą sveikatos prasme, pamatėme vieni kitų tikruosius veidus, kuriuos per darbus ir kitas veiklas buvome pamiršę. Kas turi vaikų, suprato, koks sunkus darželio auklėtojų ir mokytojų darbas.
Tačiau buvimas kartu ne visus suartino, daugelis vienišų žmonių tapo dar vienišesni, problemų turėjusios šeimos šio periodo tiesiog neatlaikė. Daug vaikų, kurie namuose nesulaukdavo meilės iš geriančių ir smurtaujančių savo tėvų, tapo dar uždaresni ir jų emocinė būklė kelia itin didelį susirūpinimą.
Šiandien daug pačių įvairiausių situacijų, tačiau, akivaizdu, kad skaudūs išgyvenimai, pašliję šeiminiai santykiai, psichologinė būsena dar stipriau iškilo į paviršių. Tad turime būti kaip niekad emociškai stiprūs ne tik patys, bet ir palaikyti šalia esantį, ir jeigu ne už rankos, bet apgaubti savo dėmesiu kitais būdais, nuoširdžiais patarimais. Kad išgyventume mums reikia vieniems kitų, tuomet viskas bus lengviau ir paprasčiau“, – įsitikinusi N.Martinonienė.
Psichologė A.Mockuvienė esant nerimo sutrikimams, panikos priepuoliams, depresijai, taipogi pataria kreiptis į polikliniką, kurioje esate registruoti ir sužinoti, koks Psichikos sveikatos centras jums priklauso: „Užsiregistruokite konsultacijai pas psichiatrą arba psichologą. Ši pagalba jums nieko nekainuos. Psichikos sveikatos centrų sąrašą ir kontaktus rasite čia: Jaunimo linijos Infobankas. Jei šiuo metu jaučiatės prislėgtas ir neturite su kuo pasikalbėti, galite skambinti emocinės paramos telefonu „Jaunimo linija" 8 800 28888. Pokalbiai čia taip pat nemokami ir gali būti tikras išsigelbėjimas, kai išgyvenate intensyvius jausmus, su kuriais sunku išbūti vienam.“
