Klinikos „Endobiogenika“ šeimos gydytoja Jūratė Šapel sako, kad esant tokiems karščiams, kurie pastaruoju metu užklupę mūsų šalį, reikia paisyti tam tikrų dalykų, kad būtų lengviau juos ištverti. Tai susiję su maistu, skysčiais, vilkimais drabužiais ir bandymais vėsintis kitomis priemonėmis.
Drabužiai. Gydytojos J.Šapel teigimu, tai vienas svarbiausių dalykų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, ir pasirinkti drabužius tokio audinio, kuris leistų odai kvėpuoti:
„Sintetiniai drabužiai neleidžia odai kvėpuoti, o pagrindinis mūsų kūno apsauginis mechanizmas nuo karščio yra prakaitavimas. Jei prakaituosime neefektyviai, šiluma bus sulaikoma viduje, o tai didina tikimybę perkaisti. Todėl reikėtų rinktis natūralių audinių – lino, medvilnės, laisvus, neaptemptus drabužius, kurie leistų odai kvėpuoti.“
Jei prakaituosime neefektyviai, šiluma bus sulaikoma viduje, o tai didina tikimybę perkaisti.
Skysčiai. Pašnekovės teigimu, esant tokiam karštam orui būtina su savimi visada turėti vandens ir nuolat po truputį jį gurkšnoti. „Karštą dieną hidratacija yra ypač svarbu. Jei vandens tūris yra nepakankamas, mes neefektyviai vėsinsimės prakaituodami.
Reikia vartoti daug vandens, nedideliais kiekiais jį po truputį gurkšnoti visą dieną. Nes, kai jau pajaučiame troškulį, tai yra ženklas, kad yra vandens stygius“, – paaiškina medikė.
Pasak J.Šapel, geriausia vartoti paprastą arba mineralinį negazuotą vandenį, tačiau, kaip ji sako, geriau bet koks vanduo, nei jokio: „Jei turite po ranka gazuoto, gerkite jį, jei ne itin mėgstate paprastą vandenį ir norisi jį paskaninti citrina ar kuo kitu, paskaninkite. Svarbiausia, kad skysčiai būtų vartojami.“
Pasiteiravus, kiek skysčių reikėtų išgerti per dieną karštuoju metų laiku, gydytoja sako, kad apytiksliai suaugęs žmogus tikrai turėtų suvartoti du litrus kaip bazinį kiekį, o tiems, kurie dirba lauke, pavyzdžiui, kelininkai, ūkininkai, ir daug išprakaituoja, rekomenduojama per pusvalandį išgerti po pusę litro vandens.
Vaikams, sveriantiems iki 10 kg, per dieną rekomenduojama išgerti apie litrą, didesniems – apie litrą–pusantro (bazinis kiekis, bet reikia nepamiršti ir nuolatinių pagurkšnojimų).
„Aišku, visada reikia atkreipti dėmesį į kūno ženklus, žiūrėti, kaip patys jaučiatės: jei yra troškulys, svaigsta galva, gal pykina, apėmęs silpnumas, sunku sukoncentruoti dėmesį – visa tai yra dehidratacijos ženklai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Vandens poreikis visada yra individualus“, – sako J.Šapel.
Maistas. Kai mums trūksta energijos, geriame kavą arba valgome greituosius angliavandenius. Alinant karščiams energijos tikrai pritrūksta, tačiau gydytoja įspėja, kad šiuo atveju kava ar saldėsiai nėra geriausias pasirinkimas.
„Kava šiuo atveju yra labiau vengtinas nei rekomenduotinas dalykas, nes ji sukelia šlapimo varymą ir mažina kraujo tūrį, o tai, esant karštai dienai, tik didina vandens praradimo lygį. Tokiu atveju geriau rinktis šaltas arbatas, jei nesinori nieko šilto, – vėsinamąjį poveikį turi mėtos, šaltmėtės, pipirmėtės, levandos, citrinžolė, arba gerti vėsesnį vandenį.“
J.Šapel karštą dieną siūlo vengti pieno produktų. „Kai karšta, labai populiaru valgyti ledus, tačiau karvės pieno produktai yra sunkiai virškinami, apkrauna organizmą ir tokiu metu mums kaip tik nereikėtų atiduoti tam energijos. Vartojant pieno produktus gali sutrikti ir skrandžio veikla, ir karštį sunkiau iškęsti.
Tad tokių pieno produktų siūlyčiau vengti, o kaip alternatyva įprastiems ledams tiktų namų gamybos ledai: pavyzdžiui, šaldytas bananas, sutrintas su uogomis, ar sušaldytas mangas. Tokius ledus galima paskaninti vanile, kakava, įpilti šiek tiek kokosų pieno – jis gal ir riebesnis, bet suteikia kreminę tekstūrą, jame nėra tiek cukraus, lengviau virškinamas ir sveikas produktas.“
Kai karšta, labai populiaru valgyti ledus, tačiau karvės pieno produktai yra sunkiai virškinami.
Paklausta, ar karštomis dienomis reikėtų sumažinti mėsos vartojimą – nes vasarą ypač mėgstame savaitgalius leisti gamtoje, kepti šašlykus, kepsnius, dešreles, gydytoja sakė, kad, kai kalbame apie maistą, svarbiausias aspektas yra jo suvartojamas kiekis.
„Nėra blogai ir porcija ledų, ir šašlyko ar dešrelių, ir tikrai galima. Bet čia turime kalbėti apie kiekį. Kai yra skanu, esame linkę persivalgyti, o tai ir sunkiausia sukontroliuoti.
Žinoma, geriau rinktis lengvesnius produktus, daržoves, tarkime, agurkas, arbūzas turi daug vandens – suvalgai ir tam tikra prasme atsigeri, be to, dar turi skaidulų, kurios padeda virškinti. O šašlykas yra baltymas, reikia daug fermentų ir energijos jam suskaidyti. Todėl jis turėtų sudaryti mažąją suvalgomos pietų ar vakarienės porcijos dalį.“
Būnant lauke. Karščiausią dienos dalį – maždaug nuo 12 iki 15 val. – gydytoja rekomenduoja praleisti vengiant tiesioginės saulės: „Tuo metu saulė yra labai intensyvi, todėl geriausia būtų tą laikotarpį, jei būnate lauke, praleisti pavėsyje. Taip pat labai svarbu yra galvos apdangalai – reikėtų jų nepamiršti, ir kremai nuo saulės odos ir apgamų apsaugai, ypač tiems, kurių oda labai šviesi.“
Šaltas dušas. Dažnai sakome, kad karštą dieną nėra nieko geriau už šaltą dušą. Paklausta, ar geras būdas taip vėsintis – tarkime, keliskart per dieną palįsti po šaltu / vėsiu vandeniu, ar jis iš tiesų padeda, ar tik tą akimirką mums suteikia gaivos pojūtį, gydytoja sako, kad čia daugiau žaidžia mūsų psichologija, o palindus po vėsiu vandeniu susitraukia paviršinės kraujagyslės ir trukdo mums prakaituoti.
Jei sutraukiame paviršines kraujagysles, jos automatiškai užsidaro, susispaudžia, ir mes neprakaituojame.
„Palindus po šaltu dušu keičiasi mūsų odos paviršinė temperatūra – susitraukia paviršinės kraujagyslės, o reikia, kad jos kaip tik būtų išsiplėtusios, kad mes kuo daugiau išgarintume to vadinamojo vidinio karščio. Taigi, jei sutraukiame paviršines kraujagysles, jos automatiškai užsidaro, susispaudžia, ir mes neprakaituojame. Taip kad toks būdas vėsintis yra labiau momentinis ir tikrai nesukeliantis tokio reikšmingo efekto kaip vandens gėrimas ir prakaitavimas“, – sako gydytoja.
Dirbantiems, dienas leidžiantiems namuose ir neturintiems kondicionieriaus medikė siūlo kaip įmanoma daugiau vėdinti patalpas, užsidėti vėsų drėgną rankšluostį ant odos, nuolat gurkšnoti šiek tiek vėsesnį vandenį, jei kūno temperatūra optimali.
Baigdama pokalbį gydytoja primena, kad reikėtų stebėti organizmo siunčiamus ženklus. Jei jaučiate, kad kyla temperatūra – iki 39–40 laipsnių, J.Šapel pataria nepulti mažinti jos vaistais ir, jei tai lėmė karštis, kreiptis į medikus: „Nes būna perkaitimai – hiperterminė reakcija, kai pakyla temperatūra, bet dar nėra taip blogai, ir saulės smūgis – jau šokinė situacija, kai tikrai reikia greitosios medicinos pagalbos.“
