Patarimai, kaip išvengti negalavimų, ne visada suveikia, nes kiekvieno žmogaus organizmo atsparumas priklauso nuo imuninių savybių. Viena lemtingų priežasčių, kodėl liga užklumpa ilsintis šiltuose kraštuose, yra staigi temperatūrų ir santykinio drėgnumo kaita, kai organizmas nesuspėja „persijungti“ ir adaptuotis.
„Puikiai žinome, kad vadinamosios „peršalimo“ ligos (beje, visi „peršalimai“ vis tiek yra infekcinės kilmės – sukelti viruso, bakterijos, ar pan.) kimba tuomet, kai imunitetas susilpnėjęs. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad imunitetui įtakos gali turėti tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, šokas, o jis gali būti visoks: psichoemocinis, alimentarinis (mitybos), temparatūrinis ir t.t. Tuomet mes tampame imlesni aplink esantiems ligų sukėlėjams“, – pasakojo Baltijos ir Amerikos klinikos šeimos gydytoja Eglė Masiulytė.
Tačiau medikė pabrėžė, kad lietuvišką žiemą pakeitus į egzotinius kraštus gripas ar kvėpavimo takų ūmios infekcijos tikrai nėra dažniausi susirgimai. Užsienyje „populiaresnės“ virškinimo sistemos infekcijos.
Pacientai skambina ir įpykę teiraujasi, kaip galėjo nutikti, kad „peršalau Afrikoje“?
„Peršalimo ligomis susergama grįžus, nes vėsesnio ir drėgnesnio klimato vietovėse cirkuliuoja daugiau tokių susirgimų sukėlėjų. Tačiau net ir prie teigiamos temperatūros galima susirgti peršalimo liga, ypač jei pacientas buvo pervargęs, nusilpęs, išsekęs, iškeliavo ilsėtis su neišgydyta infekcine liga ar sirgadamas rimta lėtine“, – sakė E.Masiulytė.
Viena dažniausių problemų šiltuose kraštuose, pasak gydytojos, lūpų pūslelinė (Herpes simplex viruso pirmo tipo sukeliama liga). „Pacientai skambina ir įpykę teiraujasi, kaip galėjo nutikti, kad „peršalau Afrikoje“? Bandau paaiškinti, kad, jei anksčiau teko sirgti minėta liga, virusas jau visą likusį gyvenimą tūno vadinamuosiuose nerviniuose ganglijuose ir pasitaikius progai išlenda. Taip nutinka, kai organizmas patiria nemigą, alkį, emocinį stresą, perkaitimą ir pan.“, – galimas aplinkybes vardijo E.Masiulytė.
Psichoemocinė žmogaus būklė irgi labai reikšminga: puikios nuotaikos ir pozityvūs pacientai serga daug rečiau ir lengviau. Grįžus iš šiltų kraštų, patariama elgtis apdairiai: neišlipti iš lėktuvo plika galva ar apsirengus lyg tropikuose.
„Vertėtų įvertinti savo sveikatą ir fizines galimybes prieš šokant į leituvišką eketę, prisimenant, kad tai – ne baseinas šiltų kraštų kurorte. Visur reikia sveiko blaivaus proto“, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
Virškinimo sistemos infekcija. Tai dažna negalavimų priežastis šiltuose kraštuose, mat susiduriame su neįprastu maistu ir „neragautomis“ bakterijomis.
Atostogaujant su naujagimiu ir kūdikiu, kelionę patarima rinktis labai apdairiai: „Nemanau, kad pats protingiausias sprendimas su tokiu mažyliu tverti tolimą skrydį ar leistis į ypač karšto klimato kraštus. Jei jau nutarta rizikuoti, vertėtų prisiminti pagrindines taisykles: užtikrinti apsaugą net nuo netiesiogių saulės spindulių, saugoti vaikus nuo perkaitimo, užtikrinti pakankamą skysčių kiekį ir pan.“
Pasaulinė sveikatos oragnizacija kasmet pateikia pakoreguotas skiepų rekomendacijas. Priklausomai nuo šalies, į kurią vykstama, skeipai gali būti privalomieji, pavyzdžiui, geltonojo drugio, vykstant į Pietų Ameriką, Afriką, arba rekomendaciniai. Daugelis šalių pateikia rekomendacijas dėl hepatitų A ir B, vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, poliomielito, meningokoko, tymų, raudoniukės, epideminio parotito, gripo, erkinio encefalito ir pan.
„Visada pacientams rekomenduoju su savo gydytoju aptarti individualią skiepų schemą. Dažnai tenka skirti ir priešmaliarinę profilaktiką medikamentais. Taip pat visada patariu susiformuoti asmeninę vaistinėlę. Žinoma, egzistuoja visiems būtini vaistai, tarkime, tam tikri analgetikai, vaistai nuo temperatūros, priemonės nuo vabzdžių ar saulės; priemonės, būtinos susirgus virškinimo sistemos infekcija. Tai dažna negalavimų priežastis šiltuose kraštuose, mat susiduriame su neįprastu maistu ir „neragautomis“ bakterijomis. Be to, rekomeduoju pasiimti tik mums vieniems būtinų specifinių medikamentų, atsižvelgiant į savo polinkį tam tikriems susirgimams: alergijos, lėtinės ligos, tarkime, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, bronchinė astma ir pan.“ – aiškino E.Masiulytė.
Ji pabrėžė, kad nuolatinis organizmo grūdinimas, treniravimas, sveika taisyklinga pilnavertė mityba, pakankamas miegas, poilsis, profilaktinis sveikatos tikrinimas ir esamų problemų sprendimas gali tapti sėkmingu raktu į pacientų ir žiniasklaidos pamėgtą imuniteto stiprinimą, nors tai ir nėra mokslinis terminas.
