Oro uostai, viešbučių kambariai, restoranai ir populiarios turistų lankomos vietos – didžiausi įvairių mikrobų magnetai. Remiantis tyrimu, atliktu Helsinkio Vantaa oro uoste Suomijoje, saugumo patikros punkto plastikiniuose padėkluose buvo daugiau bakterijų nei ant vonios kambario durų rankenų ar tualeto nuleidimo mygtuko (tyrimas paskelbtas 2018 m. žurnale „BMC Infectious Diseases“).
Nors vis dar diskutuojama, ar COVID-19 infekcija gali būti perduodama nuo paviršių, 18 tyrimų, paskelbtų žurnale „Science of The Total Environment“ 2021 m., analizė parodė, kad šios infekcijos virusas gali išgyventi ant pinigų, plieno ar stiklo paviršių net iki 21 dienos.
Ligas sukeliančių mikrobų, aptinkamų ant paviršių, tokių kaip viešbučių vonios stalviršiai ir metro stulpai, sąrašas gali skambėti bauginančiai: stafilokokai, Bacillus spp, E.coli ir kt.
Tad ką vertėtų atminti kelionių metu? „Žinoma, neįmanoma nuolat vengti daiktų lietimo, tačiau, jei stengsitės neliesti akių, nosies ir burnos bent iki tol, kol galėsite rankas nusiplauti muilu ar jas dezinfekuoti, gerokai sumažinsite riziką užsikrėsti virusais“, – sako buvęs skrydžių slaugytojas ir paramedikas Johnas Gobbelsas.
Mikrobai kaupiasi ne visada ten, kur tikitės
Vieši vonios kambariai niekada nebus idealiai švarūs, tačiau tai nėra vienintelės vietos, kuriose yra daugybė mikrobų. Tikėtina, kad patogenus galite pasigauti bet kurioje vietoje, prie kurios dažnas linkęs liestis, įskaitant paviršius, apie kuriuos turbūt net nepagalvotumėte, pvz., lėktuve esantys keleivių atlenkiami staliukai, metro stulpai, restoranų valgiaraščiai bei visi paviršiai ir daiktai viešbučių kambariuose.
Amerikos mikrobiologijos draugijai pristatytame tyrime mokslininkų komanda ištyrė bakterijas, rastas ant 18 skirtingų paviršių devyniuose Indianos, Pietų Karolinos ir Teksaso viešbučių kambariuose. Jie nustatė, kad apie 81 proc. tų patalpų paviršių buvo išmatų bakterijos. Daugiausia jų rasta ant TV pultelio, tualete ir vonios kriauklėje. Šviesos jungikliai, kilimas ir telefonas taip pat buvo užteršti galimai ligas sukeliančiomis bakterijomis. Vonios kambario durų rankenos, tikėsite ar ne, buvo mažiau užterštos nei paminėti paviršiai.
Tiesa, tyrimas buvo atliktas prieš COVID-19 pandemiją. Nuo tada Amerikos viešbučių ir apgyvendinimo asociacija išleido patobulintas valymo ir saugos gaires.
Bet kuriuo atveju minėti tyrimai nėra priežastis praleisti išsvajotas atostogas, tačiau daugelis ekspertų sutinka, kad geriau apsisaugoti nei vėliau gailėtis (kalbant apie paviršius, kuriuos palietė tūkstančiai žmonių).
„Nemeskite drabužių ir rankšluosčių ant grindų ir nenaudokite jų pakartotinai, nedėkite savo dantų šepetėlių ant stalviršio, nuimkite lovos užtiesalus, kai atvyksite“, – patarė J.Gobbelsas.
Reguliariai plaukite rankas
Geriausias būdas apsisaugoti nuo mikrobų, ypač kelionių metu – reguliariai plauti rankas.
„Visada turėkite rankų dezinfekavimo priemones, nors tai nepakeičia tinkamo rankų plovimo“, – sako Čikagoje dirbanti mitybos specialistė Amanda A.Kostro Miller. Ji taip pat rekomenduoja į kelionių krepšį įsidėti antibakterines servetėles viešbučio kambario paviršiams nuvalyti.
Jei keliaujate į užsienį, būtinai pasitikrinkite informaciją savo šalies ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) svetainėse, ar jums reikia vakcinos. Dažniausiai pasitaikančios ligos, nuo kurių prieš kelionę reikia skiepytis ar vartoti vaistus, – tai COVID-19, maliarija, geltonoji karštinė, hepatitas, kitos vabzdžių pernešamos ar vandeniu plintančios ligos.
Kokia tikimybė užsikrėsti lėktuve?
Taigi, pasiskiepijote ir apsiginklavote rankų dezinfekavimo priemonėmis, tačiau jūsų dar laukia ilgas skrydis lėktuvu, kuriame pilna žmonių, kvėpuojančių tuo pačiu oru kaip ir jūs. Tai gali būti košmaras tiems, kurie nerimauja dėl įvairių mikrobų. Bet kas vyksta iš tikrųjų?
2018 m. kovo mėn. žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences of the United of America“ paskelbtame tyrime mokslininkai atliko 10 tarpkontinentinių JAV skrydžių lėktuvais, norėdami stebėti keleivių ir skrydžių palydovų elgesį. Jų tikslas buvo įvertinti, kaip lengvai oru gali plisti mikrobai.
Tyrimo rezultatai parodė, jog „neįtikėtina, kad kvėpavimo takų infekcinė liga tiesiogiai perduodama toliau nei vienas metras nuo užkrečiamo keleivio“. Kitaip tariant, jei sergate ir kosite, gali būti, kad užkrėsite žmones, esančius viena eile priešais ir viena eile už jūsų. Tačiau jei esate skrydžio palydovas, galite užkrėsti daugiau keleivių.
Pasak tyrimų, kvėpavimo takų infekcinė liga tiesiogiai perduodama ne toliau nei vieno metro atstumu.
Siekiant išvengti peršalimo ar gripo plitimo tarp keliautojų, oro linijos dažnai dalina antiseptines servetėles, skirtas nuvalyti lėktuvo saugos diržų skląsčius, atlenkiamus staliukus, porankius, langų gaubtus ir viršutines orlaides bei mygtukus. Jei nesate tikri, ar jūsų oro linijų bendrovė teikia panašias servetėles, įsidėkite savo.
Nors veido kaukės dabar yra neprivalomos, galbūt norėsite savanoriškai jas dėvėti dėl didesnio saugumo. Oras lėktuvuose yra filtruojamas, tad manoma, jog skrydžių metu užsikrėsti rizika yra maža. Tačiau rizika padidėja, jei sėdite vienoje eilėje su asmeniu, sergančiu COVID-19, arba galite susidurti su infekcija, kai registruojatės skrydžiui, praeinate pro apsaugą, laukiate įlaipinimo zonoje ar pasiimate bagažą, rodo tyrimas, paskelbtas 2021 m. gruodžio mėn. žurnale „PLoS One“.
Kaip sustiprinti imuninę sistemą prieš kelionę
Interneto erdvėje galima rasti daug idėjų, kaip paruošti savo organizmą kelionėms – nuo „detoksikuojančių“ arbatų ir sulčių iki vitaminų. Tačiau, jei iki kelionės liko vos keletą dienų, greičiausiai per vėlu ką nors pakeisti, išskyrus pakankamą skysčių vartojimą ir kokybišką miegą.
„Galbūt manysite, kad prieš kelionę turėtumėte „pakrauti“ organizmą vitaminu C, kad sustiprintumėte imuninę sistemą. Tai tikrai neduos norimų rezultatų per tokį trumpą laiką. Jei norite, kad jūsų imuninė sistema veiktų visu pajėgumu, būtina visus metus užtikrinti reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį“, – teigia mitybos specialistė A.Miller.
Taigi, jei norite keliauti ir būti sveiki:
-
pakankamai ir kokybiškai miegokite,
-
gerkite daug vandens,
-
valgykite maistą, kuriame gausu skaidulų, antioksidantų ir omega-3,
-
dažnai plaukite / dezinfekuokite rankas.
