Norint išmokti medituoti, reikia... tiesiog medituoti. Ne skaityti apie meditaciją, ne žiūrėti video pamokas, ne leisti pinigus brangiems seminarams, ne laukti stebuklingo guru, kuris to išmokys. Netikėkite, jei jums sakys, kad tai sudėtinga technika. Viskas paprasta, tik reikia KASDIEN tam skirti 15-20 minučių.
1. Trukmė
Pradėkite nuo dviejų minučių. Pirmiausia – tai padės išvengti išsisukinėjimo, esą tam neturite laiko, pavargote, ar pradėsite nuo kitos savaitės. Kai meditacija taps tokia pat dienos dalimi kaip rytinis dušas, galėsite po truputį ilginti jos laiką. Po kelių savaičių tos 20 minučių jums jau nebebus problema.
2. Paros laikas
Pasiekti maksimalios koncentracijos būseną geriausia iškart pabudus arba vakare. Pasistenkite meditaciją įterpti į dienotvarkę šalia kokio nors nekintamo dienos ritualo, pavyzdžiui, prieš rytinį kavos puodelį ar prieš vakarinį knygos skaitymą. Tegul tai bus lašelis tylos ir ramybės chaotiškame jūsų gyvenime.
3. Vieta
Raskite kampelį, kuriame jausitės jaukiai ir patogiai. Jei yra galimybė, susikurkite būste vietą, kuri asocijuosis su ramybe ir atsipalaidavimu. Jau vėliau, kai meditacija taps kasdienybės dalimi, galėsite medituoti bet kur ir bet kuriuo laiku: miesto transporte, stovėdama eilėje – tai tikrai geriau, nei nervintis, kad ji per lėtai eina ar mintyse sukti nepadarytų darbų sąrašus.
4. Poza
Meditacijos poza neturi kelti nepatogumo jausmo ar skausmų. Įsitaisykite taip, kad būtų patogu.
Naujokų klaida – netaisyklinga poza. Atsisakykite lotoso pozos, jei niekada nepraktikavote jogos ir jaučiate didelį diskomfortą. Meditacijos poza neturi kelti nepatogumo jausmo ar skausmų. Įsitaisykite taip, kad būtų patogu. Galite sėdėti ant kėdės krašto, o gal nugara atsiremti į sieną ir ištiesti kojas. Venkite tik vienos pozos – gulėti, nes kai atsipalaiduosite, galite lengvai užmigti.
5. Poilsis
Meditacija – tai buvimas „čia ir dabar“, tai rimta praktika, taigi, neverta medituoti pervargus. Turite jaustis pailsėjusi, kitaip vos sumerkus akis, ims lenkti miegas ir greičiau lįs į galvą pašalinės mintys. Vakare neverta medituoti iškart grįžus namo po darbo, sugrįžus iš sporto klubo ar sukirtus sočią vakarienę.
6. Savistaba
Kvėpavimas – pats natūraliausias procesas, tačiau jam neskiriame pakankamai dėmesio. Pradėkite nuo kvėpavimo stebėjimo: kaip įkvepiamas oras lėtai per nosį slenka į jūsų plaučius, juos pripildo, pakelia diafragmą, kaip išsipučia pilvas. Įsivaizduokite, kaip prisipildote gyvybinės energijos. Sutelkite dėmesį į nedidelį kūno plotelį, pavyzdžiui, į viršugalvį ir stebėkite savo pojūčius. Gal po kurio laiko pajusite lengvą dilgčiojimą ar šilumą, tai reiškia, kad esate teisingame kelyje, kad pradedate tikrai giliai atsipalaiduoti ir atsiribojate nuo jus supančio chaoso.
7. Mintys
Pirmoji kliūtis pradėjus medituoti – nenutrūkstamas minčių srautas: praeities nuotrupos, ateities planai, nerimas, nesibaigiantis savęs ir kitų vertinimas. Nekaltinkite savęs, juk galvoti yra normalu!
Jei jau mokomės kažko naujo, tai turime teisę klysti ir „atkristi“.
Norėdamos sustabdyti minčių srautą, įsivaizduokite, kad esate pašalinė jo stebėtoja, taigi jų nevertinkite, tik fiksuokite. Anksčiau ar vėliau mintys ims trūkinėti. Keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, pabandykite labiau koncentruotis į kūno pojūčius. Ir būtinai save pagirkite už pačius mažiausius pasiekimus.
8. Dėkingumas ir meilė
Po meditacijos neskubėkite atsimerkti. Pajuskite visa apimančią meilę, mintyse ją dovanokite savo artimiesiems, kolegoms, kaimynams ir konkurentams, linkėkite jiems laimės. Pagalvokite, kam jūs jaučiatės dėkingi – sąrašas bus ilgesnis, nei manote... Pamatysite, kaip visą dieną po to jausitės puikiai, nes meditacija – tai ne bėgimas nuo kasdienybės, o būdas joje gyventi su džiaugsmu.