Fizinis pasyvumas atsispindi vaikų rezultatuose: Lietuvos sporto universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad per pastaruosius 20 metų mokiniams pablogėjo beveik visų fizinių ypatybių lygis, ypač – ištvermės rodikliai, atspindintys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą, kuris itin svarbus tiek vystantis organizmui, tiek ir vyresniame amžiuje, rašoma Vitlio licėjaus pranešime žiniasklaidai.
Pedagogai pastebi, kad itin svarbus individualus veiksnys, turintis įtakos vaikų fiziniam aktyvumui – jų amžius. Vaikui augant keičiasi vaikų interesai ir atsakomybės, taip pat mažėja ir fizinis aktyvumas.
Tyrimai rodo, kad 10–13 metų vaikai pradeda mažiau domėtis žaidimais, tarp jų – ir fiziškai aktyvaus pobūdžio, taip pat jiems gali atsirasti daugiau pamokų ar namų ruošos darbų, dėl kurių mažiau laiko lieka fiziškai aktyviai veiklai.
Užsienio mokslininkų Lincolno R.Larsono, Gary T.Greeno, H. K. Cordellio atlikto tyrimo, kuriame jie analizavo 6–19 metų vaikų buvimo lauke įpročius, duomenimis, jaunesni vaikai, palyginti su vyresniais, daugiau laiko praleidžia lauke užsiimdami fiziškai aktyvia veikla – važinėdami dviračiu, bėgiodami, žaisdami judrius žaidimus. Vyresni vaikai labiau domisi pasyvaus pobūdžio veiklomis: klauso muzikos, skaito knygas, žiūri televizorių, žaidžia vaizdo žaidimus ir pan.
Pasak Vitlio licėjaus vadovės Jovitos Ponomariovienės, tėvų įsitraukimas ir pavyzdžio vaikams demonstravimas turi didžiulę teigiamą įtaką vaiko požiūriui į sportinę veiklą.
„Tėvai yra neatsiejama tinkamų įpročių ugdymo dalis, todėl mūsų raginimas juos būti aktyvesniais, skatinti savo vaikus judėti, sportuoti kartu. Tinkama erdvė leidžia vaikams drąsiai bei noriai teoriškai ir praktiškai pažinti sportą, sveiką gyvenseną, geriau pažinti save, savo gebėjimus, jaustis saugiai, koordinuotai judėti, padėti kitiems“, – pasakoja pedagogė ir atkreipia dėmesį, kad reguliariai užsiimant fizinėmis veiklomis sukuriami nauji sveikos gyvensenos įpročiai.
Po ilgų valandų prie kompiuterio – rungtys aikštelėje
Pasak J.Ponomariovienės, tyrimai rodo, kad vaikai prie kompiuterio ekranų sėdėdami kasdien praleidžia net keletą valandų, tad svarbu užtikrinti fizinį aktyvumą ir sudaryti sąlygas jiems sportuoti. Lauko aikštelėje vaikai gali aktyviai ir smagiai leisti laiką – taip lavinama stambioji motorika, tvirtinamas raumenynas, laikysena, įgyjama gebėjimų atlikti fizinės ištvermės reikalaujančius pratimus.
Nors Vitlio licėjus daugiau dėmesio skiria inžinerijai ir technologijoms, tačiau pedagogė pabrėžia, kad visose mokyklose, ypač šiais laikais, svarbu skatinti fizinį aktyvumą.
„Tam, kad po karantino grįžę vaikai ne tik leistų laiką aktyviai, bet ir suprastų, kodėl reikia judėti, sveikai gyventi, daug dėmesio skiriama sveikatingumo užrašams, sveikai mitybai, higienos įgūdžiams. Mokslo metų pabaigoje galima surengti kvadrato varžybas, mažąją olimpiadą, paspirtukų lenktynes, estafetes, kitas vikrumą, ištvermę, komandinį darbą stiprinančias varžybas“, – siūlo J.Ponomariovienė.
Kaip ugdyti įprotį mankštintis ryte?
Mankštiada – dar viena fizinio aktyvumo veikla, kuriai skiriamas didelis dėmesys licėjuje. Mokslo metais mankštiada vyksta kiekvieną rytą lauko aikštelėje. Siekiant sudominti vaikus, buvo vedama „gyvūnėlių“ mankšta, pratimai šokio ritmu ar su baleto elementais, joga. Vaikai ugdė įprotį mankštintis, stiprino raumenis, sąnarių paslankumą, išmoko taisyklingai kvėpuoti, tobulino laikyseną.
Mokslo metais vyko ir judriosios pamokos – jų metu vaikai mokyklose koridoriuose žaidė stalo tenisą, stalo futbolą, o lauke judriuosius žaidimus: kvadratą, gaudynes, badmintoną ir t. t.
Pasak J.Ponomariovienės, vaikams labiausiai patinka judriosios pertraukos lauke, varžybos, kur ne tik sportuojama, bet ir ugdomas komandiškumas.
Ji primena, kad tie, kas sportuoja nuo vaikystės, visą gyvenimą lieka fiziškai aktyvūs: „Sakoma, kad raumenys turi atmintį, todėl, net ir padarius pertrauką, greitai vėl galima atgauti formą. Iš tiesų pasyvus sėdėjimas prie ekranų vaikus išvargina labiau nei fizinė treniruotė, o po mankštų tiek vaikų, tiek tėvų nuotaika būna geresnė ir net atsiranda daugiau jėgų.“
