– Dažnos šventės vis dar neįsivaizduojamos be alkoholio – bent nedidelio kiekio. Kodėl mums jo norisi ir kaip jis mus veikia?
– Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminamuoju poveikiu. Trumpalaikio poveikio atveju būna sutrikusi koordinacija, suprastėjusi matymo kokybė bei atmintis.
O dažnas vartojimas gali sukelti specifinius pokyčius smegenyse. Dėl to gali būti sunku reguliuoti savo emocijas, gali sutrikti elgesio kontrolė, įprasti malonūs dalykai (pvz., artimi santykiai, prasminga laisvalaikio veikla) tampa blankūs, nedžiuginantys. Šie ir kiti pokyčiai lemia sutrikusį gebėjimą matyti save „iš šono“. Dėl to pačiam piktnaudžiaujančiam žmogui gali būti sunku pripažinti problemą. Dažnai tai įvyksta tik patiriant rimtų vartojimo padarinių – nukenčia sveikata, santykiai ar socialinis gyvenimas.
– Ar galima apibrėžti nerizikingą alkoholio kiekį, kurio suvartojimas nėra pavojingas sveikatai?
– Egzistuoja specialistų parengtos rekomendacijos, kuriose nurodoma, koks alkoholio kiekis yra minimaliai rizikingas, siekiant išvengti sveikatos sutrikimo ir pakenkimo organizmui tiek, kad pradėtų vystytis priklausomybė. Šie skaičiai išreiškiami standartiniais alkoholio vienetais.
Remiantis mokslo įrodymais, rizika labai padidėja, kai vyrai viršija 2 standartinius alkoholio vienetus per dieną, o moterys 1 standartinį alkoholio vienetą ir alkoholį vartoja daugiau nei 5 dienas per savaitę.
Išvertus juos į mums labiau įprastus bokalus ir taures tai būtų: 500 ml taurė alaus (5 proc.) – 2 standartiniai alkoholio vienetai; 70 ml taurė aperityvo (18 proc.) – 2 standartiniai alkoholio vienetai; 40 ml degtinės (40 proc.) – 1,3 standartiniai alkoholio vienetai. 750 ml vyno butelis (12 proc.) – 7,2 standartiniai alkoholio vienetai; 700 ml brendžio ar degtinės (38–40 proc.) – 21 standartinis alkoholio vienetas.
Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis ir vartojantys medikamentus, taip pat nėščios moterys ir nepilnamečiai turi visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo.
Šios rekomendacijos gali būti gairės, pagal kurias žmogus gali įvertinti savo vartojimą ir sąmoningai priimti sprendimus mažinti alkoholio kiekį ar visiškai jo atsisakyti.
– Kokios dažniausiai daromos klaidos padauginus alkoholio?
– Alkoholis slopina, sulėtina mūsų reakciją, ir tai tampa įvairių nesėkmių, nelaimių, nemalonių nutikimų priežastimi. Padauginus alkoholio, sumažėja mąstymas apie pasekmes, sunku kontroliuoti vartojimą ir sunku sustoti. Alkoholis, veikdamas smegenis, priverčia elgtis impulsyviai ir neapgalvotai, pavyzdžiui, vairuoti išgėrus.
– Kada jau reikėtų kreiptis į medikus?
– Jei yra abstinencijos sindromas ir būklė labai sunki, reikėtų kreiptis į gydytoją. Sunki abstinencijos būklė gali komplikuotis. Jei žmogus dreba, pulsas mažas, kraujospūdis aukštas, jis nerimastingas, nemiegojęs, jo tikrai negalima palikti vieno.
– Ar tiesa, kad moterims priklausomybė nuo alkoholio išsivysto greičiau?
– Moterys šiuo klausimu labiau pažeidžiamos biologiškai – tas pats išgertas alkoholio kiekis sudaro didesnę koncentraciją kraujyje ir labiau pažeidžia visus organus.
– Kokie būtų patarimai, kad gyvenimo neapkartintų alkoholio padauginimas?
– Visų pirma, vartojant alkoholį reikėtų laikytis saiko, t. y. rekomenduojame neviršyti rekomenduojamų standartinių alkoholio vienetų. Svarbu negerti nevalgius, taip pat galima ir šalia alkoholio reguliariai valgyti, tinka rūgštesnis maistas, kuriame gausu vitamino C, jis padeda truputėlį greičiau suskaidyti alkoholį.
Patartina gerti daugiau paprasto vandens. Kadangi kepenys ir inkstai tvarkosi su alkoholiu, netenkama skysčių todėl jų reikėtų vartoti daugiau. Šalia vieno alkoholio vieneto turėtų būti išgeriama stiklinė vandens.
Alkoholio vartojimo tendencijos
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, pastaraisiais metais daugėja jaunuolių, kurie išvis nevartoja jokių alkoholinių gėrimų arba jų atsisako, jei iki tol vartojo. Ypač tokia tendencija stebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų, nei tarp merginų. Tai rodo alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.
Pagal šį tyrimą, 2019 m. bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. 15–16 m. mokinių, o abstinentų buvo 21 proc. Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, kurie savo gyvenime nemato alkoholio ir sėkmingai gyvena be jo. Tarkim, iki 2011 m. abstinentų kasmet būdavo tik apie 2–5 proc., o 2015 m. – jau 13 proc. Be to, abstinentų vaikinų šiek tiek daugiau nei merginų, tarp tų, kurie vartojo alkoholį bent vieną kartą gyvenime – negeriančių vaikinų buvo 25 proc., merginų – 17 proc.
Padauginus alkoholio, sumažėja mąstymas apie pasekmes, sunku kontroliuoti vartojimą ir sunku sustoti.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento atlikto Gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenimis, taip pat daugėja žmonių, kurie pasirenka sveiką gyvenimo būdą ir išvis nevartoja alkoholio. 2019 m. 29 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų teigė, kad per metus visiškai nevartojo jokių alkoholinių gėrimų. Pavyzdžiui, 2014 m. išvis alkoholį nevartojančių gyventojų buvo 14 proc., kaip teigia jie patys, o bent kartą per savaitę juos vartojo 12 proc. apklaustųjų, iš kurių 20 proc. vyrai, o 6 proc. moterys.
Palaipsniui mažėja ir apsinuodijimų nuo alkoholio skaičiai. Higienos instituto duomenimis, 2020 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (stacionarus ir ambulatorinis gydymas) dėl apsinuodijimų alkoholiu buvo kreiptasi 4 425 kartus ir tai yra 16 proc. mažiau nei 2019 m. (2019 m. – 5 274 ). 2020 m. duomenys rodo, kad daugiausia apsinuodijimų alkoholiu buvo užregistruota Vilniaus (25 proc.) ir Šiaulių (20 proc.) miestuose, t. y. 1 118 ir 892 atvejai. Iš viso užregistruoti 1 040 moterų ir 3 385 vyrų atvejai, arba 23,5 ir 76,5 proc. Vidutinis alkoholiu apsinuodijusių asmenų amžius 2020 m. – 43,1 m. (2019 m. – 42 m.).
