Kaip stiprinti imunitetą ir išvengti ligų? Specialistai – apie natūralias priemones ir skiepus

Kasmet atėjus rudeniui žmonės skuba įsigyti vaistažolių ir įvairių papildų, kad išvengtų peršalimo ligų ir kitų infekcijų. 15min GYVENIMAS pasiteiravo medikų, kokiais natūraliais būdais galima sustiprinti imunitetą: kas išties padeda, o kas tėra mitai?
Moteris valgo obuolį
Moteris valgo obuolį / Vida Press nuotr.

Imunitetu reikia rūpintis visus metus

Homeopatė ir holistinės medicinos gydytoja Aiva Vaivarienė pabrėžė, kad imunitetą reikėtų stiprinti ne tik rudenį ar žiemą, o visus metus.

Anot jos, tam svarbūs keli esminiai principai, kurių turėtų laikytis kiekvienas žmogus:

Grynas oras. „Visais metų laikais kiek įmanoma daugiau būkite lauke, nes Lietuvoje blogo oro praktiškai nebūna. Deja, net ir ikimokyklinio amžiaus vaikai labai mažai laiko praleidžia gryname ore – kiek daug tėvų ir darželių auklėtojų, kurie neveda vaikų į lauką, nes „bijo“ lietaus, vėjo ar kažin ko.

Visais metų laikais kiek įmanoma daugiau būkite lauke, nes Lietuvoje blogo oro praktiškai nebūna.

Su mokyklinukais tas pats: iš namų transportu važiuoja į mokyklą, paskui į būrelius uždarose patalpose, tada vėl grįžta į namus – praktiškai negauna gryno, šviežio oro. Ką jau kalbėti apie suaugusiuosius.

Jei žmogus neišvyksta į gamtą, neina pasivaikščioti į mišką, o tik kartais išėjęs į lauką pakvėpuoja išmetamomis dujomis – apie kokį stiprų imunitetą mes galime kalbėti?“ - retoriškai klausia specialistė.

Asmeninio archyvo nuotr./Aiva Vaivarienė
Asmeninio archyvo nuotr./Aiva Vaivarienė

Fizinis aktyvumas. A.Vaivarienė pabrėžia jo svarbą: „Žmonės per mažai užsiima fiziniu aktyvumu. Daug jų dirba sėdimą darbą, o laisvalaikį leidžia prie televizoriaus ar kompiuterio.

Jeigu mes mažai judame, sutrinka organizmo mikrocirkuliacija, o imunitetas silpsta. Todėl svarbu kasdien skirti laiko fiziniam aktyvumui.“

Dienos režimas. „Svarbu rūpintis darbo ir poilsio režimu, eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, pakankamai išsimiegoti. Kai žmogui trūksta poilsio, organizmas patiria stresą, o stresas visada „smogia“ per imunitetą“, - pataria homeopatė.

Pasirūpinti mityba, tik tada „griebtis“ papildų

Gydytoja A.Vaivarienė sakė, kad imuniteto sveikatai svarbus vitaminas D, kurio daugeliui trūksta. Anot jos, organizmas daugiausia vitamino D įsisavina iš saulės, taip pat šiek tiek – iš maisto (pvz., riebių žuvų, kiaušinių), tačiau jei šaltuoju metų laiku retai būnama saulės atokaitoje, nustačius vitamino D trūkumą organizme, geriausia vartoti papildus.

Rudens, žiemos laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti raugintų daržovių, vietinių vaisių ir laukinių uogų.

Kaip dar vieną imunitetui svarbią medžiagą A.Vaivarienė išskyrė vitaminą C: „Rudens, žiemos laikotarpiu reikėtų nepamiršti vartoti raugintų daržovių, vietinių vaisių ir laukinių uogų. Deja, bet dažniausiai perkame bananus ir saldžias uogas, pamiršdami obuolius, spanguoles, bruknes, šaltalankius, šermukšnius, erškėtuoges ir kitas lietuviškas uogas bei vaisius, turtingus natūralaus vitamino C.“

Esant vitamino C papildų poreikiui, gydytoja pataria rinktis augalinius preparatus, kuriuose esantis vitaminas C yra natūralesnis.

Ji taip pat išskyrė, kad imuniteto sveikatai ypač svarbu palaikyti ir mineralų (kalcio, magnio, cinko) normas organizme.

„Imunitetą stiprina erškėtuogių, spanguolių, ežiuolės, čiobrelio, šeivamedžio preparatai. Tačiau vaistažoles (kaip ir papildus) reikia vartoti pagal simptomatiką. Tikrai nepritarčiau tiesiog imti ir gerti čiobrelių arbatą peršalimo ligų profilaktikai visus metus. Visų pirma reikėtų rūpintis žarnyno sveikata ir sveika mityba: į racioną įtraukti vaisių, daržovių, česnaką, imbierą, ciberžolę, gerųjų bakterijų turinčių maisto produktų“, – sakė A.Vaivarienė.

Gripo sezonu – nepamiršti prevencijos

O štai artėjant gripo sezonui, homeopatės nuomone, vien skiepais pasikliauti nereikėtų.

„Labiau rekomenduočiau rūpintis ta pačia asmens higiena (nepamirštant nosies higienos), naudoti prevencines priemones, tokias kaip augaliniai preparatai, vengti viešų susibūrimo vietų. Kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką.

O jei žmogus negali to išvengti, manau, gerokai didesnė atsakomybė tenka sergantiems žmonėms, vadovams. Visuomenėje priimta, kad, jei sergi – neini į darbą, nes saugai save ir savo bendradarbius. O pas mus vis tiek einama ir tada serga visas kolektyvas. Turi būti sąmoningumas, jei susirgau – guliu namuose ir neplatinu infekcijos“, – komentavo A.Vaivarienė.

Sveika gyvensena nuo gripo neapsaugo

Šeimos gydytoja Rūta Radzevičienė-Jurgutė tikino, kad gripo infekcija perduodama žmogaus žmogui, tad, kad ir kiek stiprus imunitetas būtų, turint kontaktą su sergančiu žmogumi, tikimybė susirgti gripu išlieka.

„Esu mačiusi ir labai sveikų žmonių, kurie visą gyvenimą grūdinosi, sveikai valgė ir buvo fiziškai aktyvūs, bet susirgo gripu. Norėčiau akcentuoti, kad tai, kas tikrai gelbėja gyvybes ir yra moksliškai pagrįsta, yra skiepai.

Dirbu jau 25 metus ir, kasdien matydama visokių sveikuolių ir nesveikuolių, galiu pasakyti, kad gripas (tai yra pavojingiausia iš visų šaltuoju sezonu dažnėjančių infekcijų) paliečia žmones labai nesirinkdamas. Ir tai išties priklauso nuo to, ar žmogus buvo pasiskiepijęs, ar ne“, – teigė medikė.

Asmeninio archyvo nuotr./Rūta Radzevičienė-Jurgutė
Asmeninio archyvo nuotr./Rūta Radzevičienė-Jurgutė

Ji taip pat pridūrė, kad per savo praktiką nėra mačiusi nė vieno mirties dėl gripo atvejo, kai žmogus buvo pasiskiepijęs, bet matė atvejų, kai nepaprastai sunkiai sirgęs žmogus išgyveno tik dėl to, kad buvo pasiskiepijęs.

Anot medikės, skiepytis nuo gripo rekomenduojama iki lapkričio mėnesio pabaigos.

Natūralios priemonės – lengvo peršalimo atvejais

Pasiteiravus apie natūralias imuniteto stiprinimo priemones, R.Radzevičienė-Jurgutė nurodė, kad šiuo klausimu egzistuoja daug mitų.

„Natūralūs imuniteto stiprinimo būdai: grūdinimasis, sveika mityba, fizinis aktyvumas, nebijojimas šalčio, vaistažolės ir pan., egzistuoja tūkstančius metų ir tikrai padeda elementarių peršalimo ligų (slogos, kosulio) atvejais, bet ne gripo profilaktikai ar gydymui“, – teigė pašnekovė.

Natūralūs imuniteto stiprinimo būdai: grūdinimasis, sveika mityba, fizinis aktyvumas, nebijojimas šalčio, vaistažolės ir pan.

Be to, anot jos, žmogaus imuniteto sveikata labiausiai priklauso nuo genetikos, o įvairių preparatų ir papildų imunitetui stiprinti poveikis praktiškai nėra moksliškai įrodytas. Ji pridūrė, kad daugelis reikalingų maistinių medžiagų yra lengvai įsisavinamos iš maisto produktų.

„Vienintelis preparatas, kurį tikrai rekomenduočiau vartoti ir kuris turi įtakos imunitetui, yra vitaminas D. Daugeliui žmonių, ypač – vidutinio ir vyresnio amžiaus, reikėtų papildomai jo vartoti, nes šaltuoju metų laiku įprastai negauname pakankamo kiekio vitamino D iš saulės“, – sakė šeimos gydytoja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų