Kaip teigia dietologas, mitybos specialistas ir „Mount Sinai Physiolab“ direktorius Dori Aradas, metabolizmas yra labai sudėtingas procesas, įtraukiantis ne vieną svarbų faktorių, rašoma popusugar.co.uk.
Specialistas taip pat aiškina, kad kiekvienas mūsų gimsta su skirtinga medžiagų apykaita, tačiau tai nereiškia, kad negalime to pakeisti – taisyklinga mityba ir fizinis aktyvumas gali užkurti šį sudėtingą kompleksą ir padėti siekti jums figūros tikslų.
Kokie keturi būdai, pasak ekspertų, yra tai, kas daro didžiausią įtaką medžiagų apykaitai?
Darykite daugiau jėgos treniruočių
Vienas iš būdų suaktyvinti metabolizmą – tapti fiziškai aktyviems. Todėl jeigu nuolat sėdite prie kompiuterio darbe, teks keisti savo gyvenimo būdą. Pasak D.Arado, treniruodamiesi ir rinkdamiesi būtent jėgos treniruotes mes sudeginame daugiau kilokalorijų, auginame raumenis, o dėl šios priežasties išeikvojame ir daugiau energijos. Viso to rezultatas – suaktyvėjusi medžiagų apykaita.
Daugiau gerųjų riebalų
Kitas dalykas, į kurį pataria susitelkti specialistas, tai gerieji riebalai. Jis aiškina, kad „valgant daugiau gerųjų riebalų mūsų organizmas ilgiau užtrunka juos suvirškinti, suskaidyti, taip pat sunkiau juos saugoti (užlaikyti organizme)“ ir pateikia tokį pavyzdį. Tarkime, suvalgome avokadą, kuris turi 100 kcal. Kai visa tai patenka į mūsų kraują ir ląsteles, tai jau nebėra 100 kcal, „tai jau 60–70 kcal, nes jūsų kūnas dirbo labai sunkiai, kad suskaidytų riebalus papildomai degindamas kilokalorijas“, – tikina D.Arado.
Daugiau baltymų
Specialistas sako, kad verta įtraukti į mitybą daugiau baltymų, nes jie, panašiai kaip ir riebalai, yra ilgiau virškinami, skaidomi ir sunkiau užlaikomi organizme, be to, ilgam suteikia sotumo jausmą. Daugiausia baltymų yra vištienoje, kiaušiniuose, lašišoje, ankštiniuose produktuose, riešutuose ir kt. Kitaip tariant, tiek gerieji riebalai, tiek baltymai yra tos medžiagos, kurios perdirbimo metu priverčia mūsų kūną dirbti ilgiau ir sunkiau ir taip sudeginti daugiau kilokalorijų.
Mažiau cukraus
Kaip aiškina D.Arado, „skirtingai nei baltymai ar riebalai, kuriems reikalingas didelis energijos kiekis juos suskaidyti, cukrui tos energijos reikia labai mažai“. Kaip pavyzdį jis pateikia 100 kcal turintį bananą. „Beveik visos tos 100 kcal atsidurs jūsų kraujyje ir ląstelėse, o tada gali būti kaupiamos arba sudeginamos. Žmonėms, kurie nėra fiziškai aktyvūs, tos kilokalorijos virsta riebalais“, – teigia specialistas.
