Psichologas pastebi, kad vis dažniau Lietuvoje imama kalbėti apie emocinį intelektą, kuris kasdienybėje yra toks pat svarbus, kaip ir pusryčiai ar ėjimas į darbą. Su savo emociniu intelektu kaktomuša susiduriame prekybos centre, sankryžoje arba namuose.
Gebėjimas pažinti save ir... susivaldyti
Kas yra emocinis intelektas ir kaip jo išmokti? Galiausiai – kam jis iš viso reikalingas? Trumpo atsakymo nėra, tačiau emocinio intelekto esmė – žmogaus gebėjimas pažinti save, savo emocijas, jausmus, būsenas ir viso to įtaką kasdieniams sprendimams.
Emocinis intelektas yra tarsi šaltas dušas, tai – tolerancija, pagarba, supratimas, klausymasis, gebėjimas susivaldyti.
„Jeigu kalbėti populiariai, emocinis intelektas susideda iš dviejų pagrindinių dalių. Viena dalis yra „aš“, antroji dalis – „kiti“.
Vienas iš pavyzdžių – susierzinęs vairuotojas pradeda visai kitaip vairuoti. Tačiau jei pats suvokia, kad yra susierzinęs, tada jis gali daryti įtaką savo elgesiui. Pavyzdžiui, pasakydamas sau: dabar aš pasikarščiavau, ir man reikia nuimti koją nuo greičio pedalo. Tai – žmogaus emocinis intelektas, jei kalbėtume apie „aš“, – sakė dr. M.Tvarijonavičius, organizacijų psichologas, “GoodPeople.lt” konsultantas.
Tačiau ne ką svarbu gebėjimas emocijas atpažinti ir kituose žmonėse: stebint jų elgesį, kūno kalbą, balso niuansus.
Nuskenuoti kito žmogaus emocijas, pasak M.Tvarijonavičiaus, gebėjimus turi visi, tik vieniems tai padaryti sekasi lengviau ir greičiau, kitiems – sunkiau. Emocijų kituose žmonėse atpažinimas visų pirma leidžia nepadaryti grubių bendravimo klaidų.
Emocinis intelektas yra nuolatinis emocinis eismas
„Kitaip tariant – emocinis intelektas yra nuolatinis emocinis eismas“, – teigė pašnekovas.
Su emocijomis susiduriame kasdien
Su emocinio intelekto trūkumu žmonės gali susidurti kiekvieną dieną: ne tik gatvėje ar kitose viešose vietose, tačiau ir namuose, negebėdami konstruktyviai išspręsti šeimoje kylančių problemų: „Emocinis intelektas yra mokėjimas stabtelėti ir pagalvoti, kokios bus nesusivaldymo pasekmės“.
Psichologas sako, jog šiuo atveju nekalbama apie konfliktinių situacijų nebuvimą, nes jų ne tik yra, tačiau ir turi būti. Žmonės – tiek šeimoje, tiek darbe – turi skirtingas nuomones ir savo matymo kampą. Tačiau konfliktai neturi vesti prie vienas kito įžeidinėjimo, lėkščių daužymo ar fizinio smurto.
Jei žmonės šeimoje iš viso nesipyksta, tai nėra gerai: vadinasi, arba vienas iš jų stipriai taikosi prie kito žmogaus, arba reikia ieškoti kitų priežasčių.
Pasak pašnekovo, nėra dviejų vienodų žmonių, todėl ir ginčai bei konfliktai yra natūralūs. Jeigu tokie – niekada nesipykstantys – žmonės vieną dieną susipyks, tai gali būti ir paskutinis jų konfliktas: jie tiesiog nemokės spręsti konfliktų ir jų užgesinti.
„Pavyzdžiui, jei šeimoje sutuoktiniai barasi, pykstasi ir kelia balsą, tai nėra pagarbus elgesys vienas kito atžvilgiu. Jis neveda prie nieko konstruktyvaus. Ir asmeninio intelekto gebėjimas yra pasakyti: mes abu esme susierzinę, gal padarykime 20 minučių pauzę, ir pratęsiam kalbą“, – sakė M.Tvarijonavičius.
Tokių situacijų galima skaičiuoti dešimtimis, o susivaldymo gali prireikti bet kur, kur susitinka žmonės: ligoninėje, darželyje, prekybos centre, daugiabučio kieme, tėvų susirinkime mokykloje ar išėjus pasivaikščioti į parką.
Mokytis pataria nuo teorijos
Nors pati sąvoka įvardijama kaip gana nauja, o ją išpopuliarino Danielis Golemanas, ši psichologijos sritis toli gražu tokia nėra.
Apie tai daug kalbama ir pasauliniu bestseleriu tapusioje D.Goleman knygoje „ Emocinis intelektas”, kur siūloma naujai pažvelgti į intelekto ir emocijų kultūros reikšmę mūsų gyvenime.
Emocinis intelektas yra minkšta ir neįprasta sąvoka, kad ji rastų vietą skubančių žmonių gyvenime
„Tačiau apie emocijų svarbą pradėta kalbėti dar prieš šimtą metų, net iki psichologijos – kaip savarankiško mokslo – atsiradimo. Nors jau 15 metų dirbu su įvairiomis organizacijomis ir vadovais, tačiau emocinis intelektas yra minkšta ir neįprasta sąvoka, kad ji rastų vietą skubančių žmonių gyvenime“, – teigė M.Tvarijonavičius.
Apie šiuo dalykus kalbėti reiktų ir daugiau, ir plačiau, įsitikinęs psichologas. Be to, emocinis intelektas arba raštingumas padeda bendrauti su skirtingu tautų žmonėmis, mokytis tarpkultūrinių skirtumų, jo išmanymas suteikia ir daugiau tolerancijos.
Pasak M.Tvarijonavičiaus, kaip ir pagrindinių dalykų, emocinio intelekto geriausiai mokytis vaikystėje. Ugdyti emocinius gebėjimus rekomenduojama ir brandesniame amžiuje, tačiau, kaip ir visa ko, emocijų valdymo ir pažinimo nepavyks išmokti taip greitai: „Sustoti, pasižiūrėti į save, į savo būseną, savo viltis, kaip jas atpažinti ir valdyti, galima mokytis klausyti kito žmogaus“.
M.Tvarijonavičius pasakoja, kad treniruoti reikia ir klausymosi įgūdžius. „Man dažnai tenka dirbti su vadovais, kurie puikūs kalbėtojai, bet kai reikia persijungti į klausymą, įsigilinti į kito žmogaus poziciją – tą moka ne kiekvienas“, – kalbėjo specialistas.
Mokytis emocinio intelekto psichologas pataria nuo teorinių žinių. Lygiai taip pat, kaip ir vairavimo, kuris prasideda nuo kelių eismo taisyklių išmanymo.
„O tada, susipažinus su pagrindinėmis emocijų valdymo taisyklėmis, eiti ir praktikuotis“, – kalbėjo M.Tvarijonavičius.
