Kaip plinta virusai tarp suaugusiųjų?
Infektologo prof. Alvydo Laiškonio teigimu, peršalimo ligos, gripas persiduoda nuo žmogaus žmogui oro–lašeliniu būdu, taip pat naudojant bendrus daiktus. Būtent todėl šios ligos itin sparčiai plinta žmonių sambūriuose, kolektyvuose. Juk užsikrečiama nuo sergančiojo, kuris, dirbdamas kolektyve, daug bendrauja, dalyvauja susirinkimuose. Kuo daugiau sergantysis turi kontaktų, tuo daugiau žmonių jis gali užkrėsti. Virusai plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kalbant. Todėl rizika pasigauti virusą didėja ir masinio susibūrimo vietose, lankant teatrus, įvairius renginius ir t.t.
Biuruose, kolektyvuose, jei virusai iš karto nepateko į kito žmogaus organizmą jų įkvėpus, jie nusėda ant įvairių paviršių – stalų, kompiuterių, telefonų, durų rankenų, virtuvės indų, t.y. bendrų daiktų, kuriais naudojasi ir sveiki, ir sergantieji. Tada užsikrečiama užterštomis rankomis palietus burną, nosį, akis.
Anot profesoriaus, imliausi peršalimo virusams yra vaikai. Pirmiausia dėl to, kad jų imuninė sistemą dar nesusiformavusi (tai įvyksta apie 18 m.), todėl jos pajėgumas kovoti su infekcine liga yra silpnesnis. Kita vertus, vaikai dažnai dūksta, laksto, dėl to sušyla, po to sušąla ir taip greičiau pasigauna virusus. Kadangi dauguma vaikų lanko darželį arba mokyklą, dėl jau minėtų priežasčių virusai tarp jų greitai išplinta.
Kokie yra didžiausi sveikų žmonių „priešai“?
„Susirgę vaikai virusus perduoda tėvams, kurie, nenorėdami praleisti darbo, arba nekreipia dėmesio į ligą ir stengiasi „pravaikščioti“, arba puola gerti antibiotikų, nors nei gripo, nei viršutinių kvėpavimo takų uždegimo antibiotikai neveikia. Kitas blogumas, kad žmonės puola „mušti“ temperatūrą ir taip dar labiau skatina virusus daugintis. Įrodyta, kad, esant aukštesnei nei 38 °C temperatūrai, žmogaus organizmas gamina interferoną, kuris slopina virusų dauginimąsi, taip pats organizmas kovoja su liga, o kai temperatūra sumažinama dirbtinai, organizmas šios savybės nustoja, – pažymi profesorius. – Pabrėžiu, baisiausi priešai yra žmonės, kurie sirgdami vaikšto ir dėl to rizikuoja patys, nes didėja tikimybė sulaukti komplikacijų, be to, užkrečia kitus.“
Kodėl žmonės vis dažniau atsigręžia į homeopatiją?
Vis daugiau žmonių atsigręžia į ekologiją, nori gyventi ir maitintis sveikai, todėl ir susirgę renkasi natūralią mediciną. Kokios homeopatijos galimybes gydant virusines ir bakterines ligas? Kalbamės su gydytoja homeopate Daiva Jakuboniene.
Turbūt dar dažnai žmonės turi neteisingų žinių apie homeopatiją, laiko ją nemoksliniu gydymu, šarlatanizmu. Ar Lietuvoje homeopatija įteisinta?
Homeopatija nuo pat savo atsiradimo, daugiau nei prieš 200 m., buvo moksliška. Jos pradininkas vokiečių gydytojas Samuel Hahnemann savo hipotezes dėl homeopatinių vaistų veikimo pirmiausia išbandė su savimi, vėliau – su sveikais savanoriais. Homeopatija – tai gydymas panašiu, t.y. pacientui skiriamas toks vaistas, kuris panašius kaip jo ligos simptomus sukėlė sveikiems savanoriams vaisto bandymo metu. Visi esame ragavę kavos, kuri žvalina, padeda neužmigti. Homeopatiškai paruošta kava gydys nemigą. Tai ir būtų vienas panašumo principo pavyzdžių.
Nuo 1999 m. homeopatija yra įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojų specialybių sąrašą. Taigi bijoti pacientams nėra ko. Eidami pas homeopatą Lietuvoje, jie visada paklius pas gydytoją, kuris turės ir reikiamų universitetinės medicinos žinių, todėl žinos, kada pacientą nusiųsti atlikti tyrimus ar pasikonsultuoti pas reikiamą specialistą, ir papildomų homeopatijos žinių, kurios leis negalavimus šalinti ekologiškais, šalutinio poveikio neturinčiais vaistais.
Dažnai, kai kalbama apie tradicinę mediciną, girdime, kad tam tikrų ligų gydymo nėra, o yra tik galimybė malšinti simptomus, t.y. simptominis gydymas. Ar iš tiesų homeopatiniai preparatai veikia ligos priežastį, t.y. gydo ją iš esmės?