Kosulio priežastys įvairios
Peršalimo ligos neaplenkia daugelio žmonių nepaisant jų amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Vienas nemaloniausių kvėpavimo takų negalavimo simptomų yra kosulys.
„Pirmiausia jis užpuola pacientus, kurie serga lėtinėmis plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, – teigė LSMU Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikos pulmonologė Margarita Rugaitienė.
– Tokiems pacientams tiek paprastas virusas, tiek bakterinė infekcija gali sukelti audringą lėtinės plaučių ligos paūmėjimą.“
Dažnu atveju tokie pacientams tenka apsilankyti gydymo įstaigoje, nes paprastas gydymasis namuose nepadeda.
Pasak M.Rugaitienės, dažnai užsitęsusio kosulio priežastis būna gripo, COVID-19, peršalimo ligų komplikacijos.
„Ilgai varginantis kosulys, dusulys, karščiavimas gali turėti įtakos pacientų gyvenimo kokybei: sukelti krūtinės, nugaros ir galvos skausmą, sutrikdyti paciento bei jo artimųjų poilsio, miego režimą“, – sakė pulomonologė.
Delsti neverta
Ilgalaikio kosulio priežastimi būna ir dar nediagnozuotos lėtinės plaučių ligos.
„Jas gali lemti rūkymas, aplinkos teršalai, genetinė predispozicija ir sunkios respiracinės infekcijos vaikystėje“, – aiškino M.Rugaitienė.
Rekomenduojama nenaudoti namuose turimų antibiotikų.
Kada reikėtų susirūpinti? Medikės teigimu, kai kosulys, dusulys trunka ilgiau nei vieną ar dvi savaites, simptominis gydymas neefektyvus, o paciento savijauta išlieka tokia pati ar net palaipsniui prastėja.
„Tokiais atvejais rekomenduojama nenaudoti namuose turimų antibiotikų, nes virusinės infekcijos antibiotikais negydomos. Antibiotikai skiriami bakterinėms infekcijoms gydyti arba virusinių infekcijų bakterinėms komplikacijoms. Taip pat užsitęsus kosuliui būtina kreiptis pas pulmonologą“, – patarė medikė.
Kai kurios plaučių ligos – mirtinos
Kosulį gali lemti ir kiti negalavimai – širdies nepakankamumas, refliuksas ir kt. Respiracinius simptomus, tokius kaip dusulys ramybėje ar minimalaus fizinio krūvio metu, sumažėjęs kraujo įsotinimas deguonimi, sunkumo, spaudimo pojūtis krūtinėje, reikėtų diferencijuoti ir nuo plaučių embolijos.
„Embolija gali pasitaikyti įvairaus amžiaus žmonėms nepriklausomai nuo jų lyties. Tačiau rizika didėja vyresniems. Nuo negydomos plaučių embolijos miršta beveik kas trečias pacientas“, – tvirtino M.Rugaitienė.
Tikslinant respiracinių simptomų atsiradimo priežastį, būtina diferencinė diagnostika, kuri leidžia nustatyti tikrąją jų priežastį. Tam atliekamas plaučių funkcijos įvertinimas, krūtinės ląstos rentgenograma, specifiniai kraujo tyrimai, vertinama paciento klinikinė būklė. Diagnozavus ligą, skiriamas specifinis ar simptominis gydymas.
„Svarbu nepamiršti, kad ir nesant pandemijai, visada svarbi yra įvairių ligų prevencija: rankų higiena, kaukių dėvėjimas viešose vietose bei vakcinacija nuo gripo, COVID-19, pneumokoko. Ne mažiau svarbi plaučių ligų profilaktikos priemonė yra ir reguliariai, kas metus atliekama krūtinės ląstos rentgenograma.
Šis tyrimas svarbus diagnozuojant gyvybei pavojingas būkles, tokias kaip plaučių tuberkuliozė ar plaučių onkologinė liga. Kartais šios ligos diagnozuojamos tik atliekant radiologinius tyrimus, nes pacientai ne visada jaučia šių ligų simptomus“, – akcentavo M.Rugaitienė.
