Dažniausiai pasitaikanti yra funkcinio pobūdžio dispepsija, susijusi su padidėjusia nervinės sistemos veikla, nerimu, stresu ir mityba. Anot gydytojo, ji diagnozuojama net 75 proc. visų besiskundžiančiųjų.
Kita dispepsijos rūšis – organinė dispepsija, kurios pagrindinė priežastis yra skrandžio bakterija, vadinama helicobacter pylori (H. pylori).
„Šią bakteriją turime tirti visiems pacientams, kuriuos vargina dispepsijos simptomai, o ją radę privalome išnaikinti. Organinės dispepsijos metu gali būti randama ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginė refliukso liga (GERL), kartais – ir skrandžio vėžys“, – pasakojo gydytojas gastroenterologas E.Mockus pridurdamas, jog daugiau nei 40 proc. dispepsija besiskundžiančių asmenų pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus, o vėliau dažnai nukreipiami gydytojų gastroenterologų konsultacijai.
Dispepsija gali „mėgdžioti“ kitus susirgimus
Kadangi šis sindromas pasireiškia pakankamai plačiu simptomų spektru, juos patiriantys asmenys, anot gydytojo, gali sirgti ir kitomis ligomis, pavyzdžiui, dispepijai būdingi simptomai gali imituoti ir:
-
kasos uždegimą (pankreatitą),
-
gliuteno netoleravimo ligą (celiakiją),
-
įvairius kepenų pažeidimus,
-
metabolinius sutrikimus.
Todėl kaskart labai svarbu laiku atlikti ligos diagnostiką ir ištyrimą, norint patikslinti konkrečią diagnozę.
„Dispepsijos sindromui labai svarbus ir paciento amžius. Visus pacientus, kuriems virš 45 metų, esant panašiems simptomams, privaloma tirti ir dėl onkologinių susirgimų. Be endoskopinio skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimo (gastroduodenoskopijos) taip pat atliekamas ir bendrasis kraujo tyrimas, C reaktyvinis baltymas (CRB), eritrocitų nusėdimo greitis (ENG), atliekami šlapimo ir išmatų tyrimai“, – paaiškino gydytojas gastroenterologas E.Mockus.
Pacientams, jaunesniems nei 45 metai, endoskopiniai bei kraujo tyrimai atliekami, jei yra pavojaus simptomų. Pavojaus arba aliarmo simptomai yra:
-
nepaaiškinamas svorio mažėjimas,
-
geležies stokos arba kita mažakraujystė (anemija),
-
kraujavimo iš virškinamojo kanalo požymiai,
-
pasikartojantis vėmimas,
-
virškinamojo kanalo dalies vėžiniai susirgimai tarp šeimos narių.
Jeigu pavojaus simptomų nėra, tokiu atveju, pasak gydytojo gastroenterologo, atliekamas neinvazinis H.pylori testas (iš kraujo ar išmatų). Jei diagnozuojama H.pylori infekcija, skiriamas jos gydymas. Kai šios bakterijos testas neigiamas, skiriami vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti.
Didžiausi provokatoriai – prasta mityba ir stresas
Funkcinę dispepsiją, gydytojo E.Mockaus teigimu, dažniausiai sukelia nevisavertė mityba ir stresas: „Valgydami greitą, nesveiką, turintį daug riebalų maistą mes apsunkiname virškinimą, skatiname skrandį išskirti per daug skrandžio rūgšties, kuri vėliau gali sukelti įvairias skrandžio problemas“.
Visiems, besiskundžiantiems skrandžio problemomis, dietologai rekomenduoja valgyti nedideliais kiekiais (iki 300–400 g vienu metu) 4–6 kartus per dieną. Pavalgius patartina bent 45–60 min. pasivaikščioti, jokiu būdu negulėti ir nevalgyti vėlai vakare (likus 3 val. iki miego).
Gydytojas pataria vengti šių maisto produktų:
-
keptų, rūkytų, marinuotų, konservuotų, raugintų, sūdytų, aštrių patiekalų.
-
riebaus maisto,
-
šviežios duonos,
-
kopūstų, ridikų, špinatų, daug česnako, žalių svogūnų, pomidorų, pomidorų padažo, baklažanų,
-
citrusinių, kitų rūgščių, nesunokusių vaisių ir uogų.
-
šokolado, riebių desertų,
-
alkoholio, kavos, gazuotų gėrimų, stiprios arbatos,
-
nerekomenduojami ir aštrūs prieskoniai, pipirmėtės, mėtos, cinamonas, krienai, garstyčios, majonezas, riebūs padažai.
Gydytojas gastroenterologas pabrėžė, jog, be mitybos, labai svarbi valgymo higiena: patariama valgyti mažais kąsniais, gausiai kramtyti, ryjant palenkti smakrą žemyn, kramtymo metu galima užgerti vandens; valgant neskubėti ir nekalbėti.
Laiku nesikreipiantiems gresia rimtos komplikacijos
„Kiekvienas paciento atvejis yra labai individualus ir išskirtinis, priklauso nuo jį varginančių simptomų. Dažnai tokius simptomus kaip pilvo maudimas, ankstyvas sotumo jausmas, gerklėje gumulo pojūtis, deginimas už krūtinkaulio (rėmens graužimas) esame linkę „nurašyti“, o to daryti nereikėtų“, – sakė gydytojas E.Mockus.
Anot jo, dažnas į gydytoją specialistą linkęs kreiptis, kai prasideda rimtesni simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas krauju ar stiprus skrandžio skausmas, tačiau, net ir visai neagresyvūs simptomai gali reikšti ligos pradžią.
„Būna tokių pacientų, kuriuos daugelį metų vargina įvairaus pobūdžio simptomai, tačiau jie delsia ir gerokai pavėluotai kreipiasi į gastroenterologą. Tuomet, atliekant endoskopinį tyrimą, neretai diagnozuojamos skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, išsiplėtusios stemplės kraujagyslės, kartais randama ir piktybinių navikų, – pasakojo gydytojas. – Negydant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, galimas jų „išvešėjimas“, kartais opos linkusios kraujuoti, tuomet prasideda kraujavimas į virškinamąjį traktą ir žmogus nedelsiant turi būti hospitalizuotas. Blogiausiu atveju opa gali ir prakiurti (perforuoti) – atsirasti skrandžio sienelės vientisumo pažeidimas, tuomet gydymo būdas yra skubi skrandžio operacija“.
Net ir visai neagresyvūs simptomai gali reikšti ligos pradžią.
Todėl vos pajutus, jog vienas ar keli simptomai (epigastriumo srities skausmas/ diskomfortas, pykinimas, pilvo pūtimas, riaugėjimas, nevirškinimo pojūtis, rėmens graužimas (kilimas) už krūtinkaulio) trukdo kasdienei veiklai, patariama kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol jie ims aštrėti.
Kaip dispepsija diagnozuojama ir gydoma?
Pasireiškus dispepsiniams simptomams, gydytojas, norėdamas išsiaiškinti, ar nėra pacientui organinės dispepsijos priežasties, gali atlikti viršutinio pilvo aukšto endoskopinį tyrimą. Tyrimo metu lanksčiu endoskopu apžiūrima stemplė, skrandis bei dvylikapirštė žarna.
Pasak gastroenterologo E.Mockaus, tyrimo metu pacientams taip pat paimama ir skrandžio biopsija (gabaliukas audinio), norint įvertinti, ar nėra skrandžio bakterijos – Helicobacter pylori. Organinė dispepsija gydoma pagal turimus endoskopinius ar kitų tyrimų atliktus instrumentinius vaizdus, pakitimus.
Funkcinė dispepsija (kuomet organinės patologijos nerasta) dažniausiai gydoma kompleksiškai. Didelę įtaką gydymo efektyvumui turi ir mityba. „Jei jums diagnozuota funkcinė dispepsija, turėtumėte vengti kavos, šokolado, gazuotų gėrimų, aštraus, sūraus, riebaus maisto, taip pat turėtumėte susilaikyti nuo kečupo, majonezo, įvairių padažų, pomidorų vartojimo. Laikantis gydytojo paskirto mitybos plano bei medikamentinio gydymo, galima tikėtis visiško pasveikimo“, – teigė specialistas.
Ar įmanoma išvengti dispepsijos sindromo?
Deja, anot gydytojo gastroenterologo E.Mockaus, to padaryti neįmanoma, mat gyvename tokiame pasaulyje, kuriame vyrauja greitas gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, stresas – tai vieni iš pagrindinių funkcinės dispepsijos rizikos veiksnių.
Visgi rekomenduojama nenumoti ranka į juntamus simptomus, kol diagnostika ir gydymas dar gali suteikti visišką pasveikimą. „Stenkitės vengti bet kokio nesveiko (greito) maisto, esant galimybei kontroliuokite stresą, sportuokite ar užsiiminkite kvėpavimo pratimais, joga ir kt.“, – patarė gydytojas.
