Kokie požymiai?
Kaip pasakoja Dalia Stulginskienė, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ farmacijos specialistė, dėl dažnos nuotaikų kaitos klientai paprastai kreipiasi rudenį ir žiemą. „Moterys pagalbos ieško dažniau nei vyrai, neretai skundžiasi ir padidėjusiu nervingumu. Minėti simptomai glaudžiai susiję su sezoniškumu – pablogėjusia nuotaika pasireiškia tamsūs ir niūrūs orai, atsiliepia šaltuoju metų laiku sulėtėjęs gyvenimo būdas“, – sako specialistė.
Dėl tokio gyvenimo būdo ilgainiui ima kamuoti ne tik padidėjęs nervingumas, nuolatinis liūdesys pradeda kaitaliotis su stebėtinai pakilia nuotaika, o atmintis paveda vis dažniau. Didelė tikimybė, kad jūsų organizmui trūksta vieno svarbaus elemento.
Kaip teigia specialistai, magnio trūkumą organizme pastebėti labai sudėtinga, tačiau jo stygius mums itin pavojingas. Magnis – dalyvauja daugiau nei 300 biocheminių organizmo reakcijų: angliavandenių, lipidų, baltymų, energijos apykaitoje, šilumos reguliacijos procese, plintant nerviniam impulsui, palaikant raumenų dirglumą ir daugelyje kitų.
Nustatyti magnio trūkumą atliekant kraujo tyrimą yra sudėtinga, nes tik 1 proc. jo yra mūsų kraujyje. Didžiausia magnio koncentracija yra kauluose – čia jo randama net 65 proc., maždaug 25 proc. raumenyse, o likusi dalis pasiskirsto po visą kūną. Kraujo tyrimas gali parodyti magnio stoką organizme tik tada, kai jo stygius organizme pasiekia kritinę ribą, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti organizmo siunčiamus signalus.
Paslaptingas ir sunkiai nustatomas magnio trūkumas pasireiškia trimis skirtingais etapais. Iš pradžių simptomų galite net nepastebėti. Vėliau gali pasireikšti nedideli raumenų funkcijos sutrikimai, pavyzdžiui, dilgčiojimas, mėšlungis, galūnių tirpimas. Blogiausiu etapu magnio trūkumas gali net sukelti priepuolius, asmenybės pokyčius arba nenormalus širdies ritmo sutrikimus.
Kokie dažniausi magnio trūkumo požymiai? Gali kilti niekuo nepagrįstas vidinis nerimas, stresas, baimė, depresyvi nuotaika, padidėjęs nervingumas ir dirglumas. Jei net ir dirbdami jums įprastą darbą, greitai pavargstate, nesugebate susikaupti. Protinį nuovargį neretai gali lydėti ir nuolat jaučiamas fizinis nuovargis, mieguistumas, galvos svaigimas ar dažni galvos skausmai.
Rizikos grupei priskiriami intensyvų protinį darbą dirbantys žmonės, taip pat ir besimokantys ar studijuojantys. Su magnio trūkumo problema neretai susiduria ir sportuojantys žmonės – tiek profesionalai, tiek sportu užsiimantys mėgėjiškai. Jei dažnai keliaujate, ieškote naujų gyvenimo įspūdžių, savaitgalius irgi esate linkę leisti aktyviai – didelė tikimybė, kad magnio trūkumą galite pajusti ir jūs.
Magnio trūkumą organizme gali sukelti ir lėtinės ligos, dėl kurių sutrinka jo pasisavinimas (pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, žarnyno ligomis). Tam įtakos gali turėti ir polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, saldumynais, riebiu maistu, energiniais gėrimais.
Kaip spręsti bėdą?
Jei skaitydami aukščiau šiame tekste išvardintus teiginius sau tyliai ištarėte, jo tai „apie jus“, jums rekomenduojama laikytis tinkamo paros režimo, susirūpinti savo mitybos įpročiais. Jei norite, kad tinkamai funkcionuotų raumenų ir nervų ląstelės, pirmiausia turėtume atkurti normalų jo balansą organizme.
„Problemoms spręsti klientai paprastai renkasi maisto papildus, kurių sudėtyje yra magnio. Tai strategiškai būtinas elementas normaliai nervų sistemos veiklai, kuris padeda palaikyti ir psichologinę funkciją. Taip pat sparčiai daugėja ir besirenkančių vitamino D preparatus“, – nurodo D.Stulginskienė, vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ farmacijos specialistė.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos mitybos normas, suaugusiems asmenims dienos magnio poreikis vidutiniškai yra 300–350 mg. Kai kuriems jo atsargas pavyksta atkurti atsakingai maitinantis. Magnio randama pilno grūdo duonos gaminiuose, pupose, žirniuose, riešutuose, įvairiose daržovėse, abrikosuose. Pieno produktuose aptinkamas magnis yra lengvai pasisavinimas, nors jo ten ir nėra labai daug. Ypač turtinga magniu yra lašišinė žuvis, jo gausu chalvoje, sojoje, šokolade, šviežiuose vaisiuose.
