Beveik dvi savaites trukusioje dviejų pamainų stovykloje ilsėjosi ir pramogavo 65 „cukrinukai“ nuo 4 iki 16 metų: mažieji – lydimi tėvelių, brolių ir seserų, o didieji stovyklautojai – prižiūrimi vadovų, savanorių ir organizatorių komandos, kuriai vadovavo stovyklos koordinatorė Sandra Eidukaitienė. Galima pasidžiaugti, jog stovyklautojų cukrinio diabeto priežiūros priemonės kasmet tik tobulėja – šiemet visi turėjo nuolatinio glikemijos stebėjimo sistemas (jutiklius) ir net 42 „cukrinukai“ naudojosi insulino pompomis. Dirbtinės kasos sistemą buvo susikūrę ir galėjo kitiems pademonstruoti jos veikimą net 9 žmonės – ir personalo nariai, ir jaunieji dalyviai.
Stovyklautojams šiais metais veiklos tikrai netrūko – kasdien jų laukė vis nauja programa, iššūkiai ir konkursai. „Cukrinukai“ šoko, grojo būgnais, rodė savo talentus, rungėsi estafetėse ir orientacinėse žaidynėse, važinėjo dviračiais, dalyvavo bendrystės kūrimo ir kūrybinėse veiklose, viktorinose, sveikatingumo paskaitėlėse. Tačiau net ir aktyvi dienotvarkė nesutrukdė vaikams linksmintis ir džiaugtis vasara – stovyklautojai maudėsi jūroje ir šoko putų diskotekoje, rankas margino nuplaunamomis tatuiruotėmis, vakarojo prie laužo skambant gitaros muzikai, atidarė grožio fabriką ir, svarbiausia, su šypsenomis veide laužė stereotipą „Tu sergi diabetu, todėl negali...“ – gardžiavosi cukraus vata, gaivinosi ledais, mėgavosi spragintais kukurūzais ir saldžiais guminukais.
Stovyklautoja Ula: „Šios stovyklos neiškeisčiau į nieką, nes turbūt nieko nėra geriau… Kiek ten praleidi dienų, visos būna tobulos. Išmokau drąsiai kalbėti apie savo diabetą ir nebijoti parodyti, kad turiu daugiau randų. Sulaukiau daugiau palaikymo, nes nesu tokia viena!“
Stovyklautoja Saulė: „Neužmirštama vieta, tiek smagių prisiminimų, akimirkų, nesinori palikti stovyklos niekada. Viskuo, ko reikia, pasirūpinta – nuo maitinimo iki išsikalbėjimo. Tiesiog visi labai draugiški, apie viską pagalvota. Labai smagi vieta, buvau apsupta nuostabių žmonių. Tikiuosi sugrįžti ir kitąmet!“
Šiemet stovykloje dūzgė 13 bičių darbininkių – tai stovyklos vadovai, kurie rūpinosi vaikų užimtumu ir siekė kaip įmanoma labiau įtraukti stovyklautojus į veiklas. Kiekvienas vaikas ar jaunuolis buvo išklausytas, visiems buvo suteikta galimybė išsipasakoti, išsakyti savo nuoskaudas. Vadovai, kurių net 11 taip pat serga cukriniu diabetu, taip pat dalijosi savo patirtimi, savo pasakojimais jaunimui suteikė vilties ir įkvėpimo. Stovyklautojai juokaudami sakė: „Gerai, kad sergi. Na, ne kad sergi gerai, bet kad esi čia ir viską supranti“. Apie stovyklą šiltai atsiliepė ir patys vadovai.
Vadovas Motiejus: „Visų pirma, labai džiaugiuosi, jog gavau galimybę jau antrus metus iš eilės dalyvauti tokioje stovykloje. Buvo nuostabu matyti, kaip vaikai, kurie turi tokią didelę atsakomybę savo gyvenime, juo taip mėgaujasi ir džiaugiasi. Buvo išties malonu dirbti su tiek talentingų ir linksmų bei laimingų vaikų.“
Vadovė Valdonė: „Saldumas bendravime sklinda kaip mūsų vizitinė kortelė, nes mes tokie. Nuoširdūs, protingi ir smalsūs. Vaikai man suteikė galimybę jais pasirūpinti. Vis atbėgdavo pagalbos: žaizdą sutvarstyti, vaistų, papildyti pompą, įšauti sensorių ir pan. O įsimintiniausia akimirka, kad galėjau apkabinti ir sunkiu momentu paguosti mergaitę. Padrąsinti. Gauti atgalinį ryšį – gera. Ačiū. Stovykloje įdomūs ir prasmingi užsiėmimai. Labai daug veiklos. Vaikai vieni iš kitų mokosi ir dalinasi patirtimi, o tai vertingiausia.“
Vadovė Dominyka: „Būti stovyklos vadove – neapsakomas jausmas. Būdamas juo pasisemi naujų jėgų, gali padėti stovyklos dalyviams išspręsti problemą bei pabūti tiek mokytoju, tiek draugu, tiek patarėju. Džiugu, kai prie tavęs prieina ir paprašo pagalbos. Visą stovyklos laikotarpį stebino vaikų užsispyrimas ir vieningumas, siekiant bendrų tikslų. Nuo pat pirmos dienos pajaučiau, kad esu ten, kur turiu būti.“
Paskutinę stovyklos naktį vaikai linksminosi ir šoko, bendravo iki paryčių, o atėjus laikui atsisveikinti ne vienas susigraudino ir teigė jau laukiantis kitų metų. Šiems nuostabiems, drąsiems, savarankiškiems ir atsakingiems vaikams, su kuriais, tikimės, vėl susitiksime kitais metais, galime palinkėti tik vieno – kad sparnai nenustotų augti, nes „cukrinukų“ galimybės – neribotos. Tai šiemet įrodė stovyklautojai, kuriems diabetas neužvėrė nė vienų durų, o bendraamžiai likimo draugai tik padėjo siekti tikslų ir nepasiduoti sunkiausiomis akimirkomis, arba, kaip teigė stovyklautoja Atėnė, „Stovykla išmokė, kad reikia mėgautis gyvenimu, ir nesvarbu, kad ir kas benutiktų, tikra šypsena turi likti mūsų veiduose!“
Stovyklautojai ir organizatoriai dėkoja rėmėjams ir draugams: Klaipėdos miesto savivaldybei, UAB „Sanofi-Aventis Lietuva“, „Hydro Extrusion Baltics“ AS filialui, VšĮ Fondui „Ne apie mane“, UAB „Monameda“, UAB „Novo Nordisk Pharma“, UAB „Aros Marine“, UAB „Naos Baltic“, UAB „Roche Lietuva“, UAB „Sakuona“, UAB „Allium Upi“, UAB „Abovita“, UAB „Ryterna“, UAB „Baltic Fresh Fruit“, UAB „Linus Medical“, UAB „Tonacija“, UAB „Tinkasas“, UAB „Deligna“, UAB „Sabelija“, UAB „Brandas“, UAB „Europola“, UAB „BTTS“, VšĮ „Gerosios naujienos centras“, UAB „Biržų duona“, UAB „Vikeda“, UAB „Medita“, diabeto priemonių e-parduotuvei „Diaside“, UAB „Sangaida“, UAB „Natur Produkt“, Žemaitijos skautų organizacijai. Jūsų dėka „cukrinukų“ stovykla auga ir gyvuoja!
