„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kardiologai: infarkto rizika sparčiai jaunėja – miršta net 25 metų jaunuoliai

Skamba paradoksaliai, tačiau žmogaus širdis kartais pavargsta plakti. Apie tai, kad ji pradeda stokoti jėgų, įspėja nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys, ypač tada, kai lipama laiptais ar į statesnį kalną, taip pat jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų, nerasdamas sau vietos. Visus šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių.
Infarktas
Infarktas / Vida Press nuotr.

Stebuklingos lazdelės, kuri apsaugotų, nėra?

Pasaulyje nuo širdies nepakankamumo kenčia daugiau nei 26 milijonai gyventojų. Ir kasmet ligonių skaičius didėja. Lietuvoje su širdies nepakankamumo diagnoze gyvena daugiau nei 100 tūkst. asmenų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Širdies nepakankamumas dar kitaip vadinamas XXI amžiaus maru, nuo kurio apsaugoti gali anaiptol ne kokia nors stebuklinga inovatyvi vakcina ar kitokia priemonė, o tik kantrus ir sklandus visų sveikatos apsaugos sistemos grandžių: sveikatos politiką formuojančių asmenų, gydytojų bei pacientų darbas, taip pat kryptinga visuomenės edukacija. Kitaip tariant, tiek kiekvienos valstybės atskirai, tiek tarpvalstybiniu mastu suderintos prevencijos priemonės.

Rūtos Andrės nuotr./Jelena Čelutkienė
Rūtos Andrės nuotr./Jelena Čelutkienė

Apie pastarąsias, o taip pat apie daugybę kitų kardiologams aktualių klausimų šį savaitgalį kalbama Vilniuje vykstančiame aukščiausio lygio Europos Nacionalinių širdies asociacijų atstovų susitikime. Tradiciniame renginyje, kuris kasmet vyksta vis kitoje šalyje, dalyvauja 100 svečių iš viso pasaulio, tarp jų ir pats Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentas profesorius Petar M. Seferovič.

Susitikimo metu taip pat pasirašyta Širdies Nepakankamumo Nacionalinės strategijos Deklaracija. Ja siekiama paskatinti Lietuvą dar labiau mobilizuoti savo jėgas, realizuojant planinę strategiją, kaip pagerinti širdies nepakankamumo epidemijos valdymą šalyje.

Lietuvos pasiekimas – kardiologiniai kabinetai

VU Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojos kardiologės, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovės profesorės Jelenos Čelutkienės teigimu, tokio pobūdžio susitikimai yra nepaprastai reikšmingi ir svarbūs, mat jų dėka yra stimuliuojamas širdies nepakankamumo gydymo progresas.

„Mes, susitikime dalyvaujantys kardiologai, iš esmės visada siekiame vieno – kad geroji praktika, gerieji šalių lyderių pavyzdžiai plistų kuo plačiau. Tai, kad šįkart tokio aukšto lygio profesionalų susitikimas vyksta Vilniuje, rodo, jog Lietuva yra savo regiono lyderė, – teigia J.Čelutkienė. – Savo šalyje turime besikuriantį specializuotų kabinetų, kuriuose apmokyta kardiologo ir slaugytojo komanda teikia paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, tinklą.

Rūtos Andrės nuotr./Kardiologų susitikimas Vilniuje
Rūtos Andrės nuotr./Kardiologų susitikimas Vilniuje

Kabinetus pradėjome kurti vos prieš dvejus metus, praktiškai nuo nulio ir padarėme didžiulę pažangą, tad ši mūsų patirtis visiškai šviežia, nepaprastai aktuali kitoms valstybėms, kurios taip pat mąsto apie tokios paslaugos būtinybę“.

Situacija Lietuvoje gerėja

Taip tvirtina renginyje dalyvaujanti Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė. Anot jos, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų mažėja daugumoje ES šalių, nepaisant to, šios ligos vis dar išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi.

„Lietuvoje miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jo nulemtų priešlaikinių mirčių pasitaiko jau nuo 25 metų amžiaus. Pavyzdžiui, 2017 m. nuo šio susirgimo mirė daugiau nei 1000 žmonių. Vien Vilniaus mieste per mėnesį sulaukiama daugiau nei 10 tūkst. greitosios pagalbos iškvietimų, kurie yra susiję su ūmiomis širdies ligomis. Per parą iškvietimų skaičius dėl šių ligų svyruoja nuo 370 iki 420. Tad yra siekiama kovoti su šia liga visais įmanomais būdais“, – teigia K.Garuolienė.

Pasak viceministrės, šiandien Lietuvoje mes jau turime modernią įrangą gydymo įstaigose, daug metų vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje kiekvienais metais nemokamai sveikatą gali pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 55 m. bei moterys nuo 50 iki 65 m.

Rūtos Andrės nuotr./Kristina Garuolienė ir Jelena Čelutkienė
Rūtos Andrės nuotr./Kristina Garuolienė ir Jelena Čelutkienė

„Reikėtų pasidžiaugti ir Kardiologijos bei insultų klasterių veikla, siekiant optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugas regionuose. Koordinuojant tiek kardiologijos, tiek insultų klasterių veiklą, jau sumažėjo stacionariniai mirštamumo rodikliai, neįgalumas, sutrumpėjo pacientų transportavimo laikas. Taip pat pradedami kompensuoti nauji, inovatyvūs vaistai, skirti gydyti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones“, – akcentuoja K.Garuolienė.

Kiek reikšmingas paties paciento indėlis?

Kalbant apie širdies nepakankamumo gydymą, svarbu ne tik savalaikė diagnostika, puikios intervencinio bei chirurginio gydymo galimybės, kvalifikuoti specialistai ar vaistų prieinamumas, bet ir paties paciento indėlis: jis privalo išmokti tinkamai savimi pasirūpinti, jei reikia, koreguoti gyvenimo būdą, kantriai „dirbti“ su savimi.

„Tokie dalykai reikalauja ypatingo pacientų mokymo, nes konsultuojant sergantįjį, per vieną vizitą gana sudėtinga viską smulkiai ir detaliai jam papasakoti, paaiškinti, kas būtent, kaip ir nuo kada pasikeis jo gyvenime, kokių kasdienių įpročių jam teks atsisakyti ir kokių reikės išsiugdyti naujų. Tam tiesiog nepakanka laiko. Be to, tikrai ne visi pacientai iš karto ir supranta, kas jiems sakoma.

Kai kurie privalo pirmiausia įsisąmoninti diagnozę, pabandyti susitaikyti su liga – ir tik tada pradėti aiškintis, ką ir kaip reikės daryti. Maža to, ne visą reikalingą informaciją, kurios išties daug, įmanoma iš karto ir prisiminti. Taigi, širdies nepakankamumo gydymas reikalauja daug paties paciento pastangų bei medicinos personalo laiko. Besikuriantys specializuoti kabinetai padeda su visu tuo susidoroti, tačiau jų kol kas nepakanka. Iš viso šalyje jau veikia 10 kabinetų, tuo tarpu pagal planą jų turėtų būti 29. Taigi, labai svarbi šios paslaugos plėtra“, – teigė J.Čelutkienė.

Anot jos, šį rudenį priimtas sprendimas kompensuoti naujos kartos vaistus – taip pat didžiulis žingsnis į priekį, kai kalbama apie širdies nepakankamumo gydymą, tačiau reikia turėti galvoje ir tai, kad situacija per dieną kitą drastiškai nepasikeis. „Pirmieji optimalūs rezultatai bus matomi tik po kurio laiko. Tai rodo ir užsienio valstybių patirtis“, – tikino kardiologė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs