„Diagnozavus insultą, egzistuoja vos 29 proc. tikimybė, kad žmogus išgyvens penkerius metus. 30 proc. sergančiųjų miokardo infarktu miršta, tačiau net pusė jų niekada nepasiekia gydymo įstaigos. Likę 70 proc. pacientų turi susitaikyti su liekamaisiais reiškiniais, kurie ženkliai paveikia gyvenimo kokybę: gebėjimas savarankiškai pasirūpinti savimi ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime tampa ribotas ar visiškai išnyksta. Pacientai tampa priklausomi nuo aplinkinių, dėl to blogėja jų ir jais besirūpinančių artimųjų psichologinė būsena“, – pasakoja G.Brazaitis.
Gydytojas priduria, kad šią niūrią realybę praskaidrina tai, jog net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti kontroliuojant jų išsivystymui įtakos turinčius rizikos veiksnius.
Valdomi veiksniai: kaip rūpintis savo širdimi?
Valdomiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams priskiriama hipertenzija (padidėjęs kraujo spaudimas) ankstyvu periodu ir dislipidemija (didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis). Kontroliuoti taip pat galima ir kitus veiksnius: rūkymą, fizinio aktyvumo stoką, nutukimą, suvartojamų kalorijų kiekį, diabetą, podagrą, metabolinį sindromą, kenksmingas darbo sąlygas.
„Kiekvienas, turintis padidintą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, visų pirma, turėtų mesti rūkyti, stengtis daugiau judėti, kasdien bent 45 minutes atlikti kardiopratimus, nuolatos svertis ir stebėti savo kūno masės indeksą: jis negali viršyti 25. Taip pat reikėtų atlikti cholesterolio tyrimą, stengtis pasiekti ir išlaikyti jo normą. Tai padaryti padės mitybos korekcijos ir paskirti medikamentai“, – pataria gydytojas kardiologas.
Įgimti veiksniai: kaip sau padėti?
Pasak G.Brazaičio, dalis žmonių turi didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dėl įgimtų rizikos veiksnių: genetikos, amžiaus ir lyties. Jeigu tarp pirmos eilės giminaičių (tėvų, brolių, seserų) yra tų, kuriems ankstyvame amžiuje pasireiškė širdies ir kraujagyslių ligos ar biologiniam vaikui buvo nustatyta sausgyslių ksantoma, koronarinė širdies liga – žmogaus tikimybė susirgti didėja.
„Vyrų biochemija yra tokia, kad aterosklerozė (lėtinė liga, pasireiškianti kraujagyslių susiaurėjimu) vystosi nuo dvidešimties metų amžiaus, dėl šios priežasties vyrai dažniau patiria miokardo infarktą. Moterims širdies ir kraujagyslių ligos įprastai pasireiškia po menopauzės, tačiau retais atvejais liga gali išsivystyti ir iki jos“, – sako G.Brazaitis.
Gydytojas kardiologas akcentuoja, kad turint genetinį polinkį į širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą ankstyva ir reguliari profilaktika yra būtina tam, kad sumažintume riziką susirgti, o susirgę galėtume išvengti rimtų pasekmių.
„Lietuvoje vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurioje kviečiami dalyvauti 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys. Dalyvaujantiems šioje programoje kartą per metus yra atliekami reikalingi tyrimai, nustatomi ir įvertinami rizikos veiksniai, o jeigu reikia, sudaromas individualus širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planas. Nustačius nerimą keliančius pakitimus paskiriami išsamesni tyrimai diagnozei patvirtinti ar paneigti ir numatyti tinkamam prevenciniam gydymui“, – pasakoja kardiologas.
Prevenciniam ligų gydymui svarbūs trys etapai
Gydytojas sako, kad širdies ir kraujagyslių ligų gydymas susideda iš trijų svarbių etapų. Pirminės prevencijos, kai ligos galima išvengti koreguojant rizikos veiksnius vaistais. Antrinės prevencijos, kai jau yra diagnozuoti pokyčiai ir skiriamas gydymas siekiant suvaldyti ligą, išvengti sunkios jos eigos ar komplikacijų.
„Kai diagnozuojamas sunkios formos susirgimas, imamasi tretinės prevencijos: koreguojami rizikos veiksniai, siekiant prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti jo kokybę. Taip pat gali būti atliekamas tęstinis dislipidemijos ar hipertenzijos gydymas, skiriami vaistai, kuriuos sunkiai sergantiems pacientams reikės nau
doti nuolatos, o ne ribotą laiką“, – sako G.Brazaitis.
Apie ligas įspėja organizmas
Gydytojo kardiologo teigimu, nepatikslinti ritmo sutrikimai, nereguliarus širdies plakimas, staigus skausmas krūtinėje ar skausmas atsirandantis kartu su fiziniu krūviu – organizmo siunčiami signalai, įspėjantys apie širdies ir kraujagyslių ligas. Jaučiant šiuos simptomus reikėtų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
„Skubiai užsiregistruoti planinėms kardiologo paslaugoms reikėtų, jeigu yra nustatoma aukšta dislipidemija, aukštas kraujospūdis ar egzistuoja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ankstyvame amžiuje dėl paveldimumo“, – priduria gydytojas.
Siekdama atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas ir paskatinti sveiką gyvenseną, 1999 metais Pasaulinė širdies federacija rugsėjo 29-ąją paskelbė Pasauline širdies diena. Kasmet minima diena šiuos metus pasitinka su šūkiu „Tegu širdis sujungia!“ ir primena, kad sveikata – mūsų didžiausias turtas, o širdis – gyvenimo variklis, kuriuo reikia rūpintis nuolatos. Tik taip galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, o joms pasireiškus – skaudžių pasekmių.
