Kaip per karščius keičiasi vaistų poveikis
„Kad būtų padidėjęs mirtingumas, negaliu pasakyti, dar viskas pakeliui. Žmonės nuo karščio staigiai nemiršta, nebūna taip, kad pakšt ir iškepė ant keptuvės. Tačiau kyla kraujospūdis, sutrinka širdies ritmas, sutirštėja kraujas, pagilėja širdies nepakankamumas, atsiranda daugiau insultų, trombozių, dėl kurių natūraliai padidės ir mirčių. Mūsų žmonės gana nedalykiškai, abejingai ir formaliai žiūri į savo sveikatą, net ir tie, kurie esą griežtai laikosi gydytojų nurodymų, tuo sau ne padėdami, bet pakenkdami. Juk per karščius nusistovėjusios vaistų dozės veikia kitaip.
Pavyzdžiui, šlapimą varantys vaistai, kurie paprastai gerai veikia geriant po dvi tabletes per dieną, per karščius dėl natūralaus prakaitavimo jau veikia per stipriai. Mat karščių pradžioje dėl nervų sistemos sukrėtimo nuo aukštos temperatūros pakyla kraujospūdis, dėl to kraujas iš giliųjų organų paduodamas į paviršių, kad aušintų organizmą, kūnas prakaituoja, o su garuojančiu vandeniu netenkama labai daug kalio ir magnio – labai svarbių medžiagų, kurios atsakingos už širdies ritmą ir kraujo tirštumą. Taigi per karščius, pasitarus su gydytoju, šlapimą varančių vaistų dozes reikėtų koreguoti. Taip pat keičiasi plečiančių, psichotropinių vaistų poveikis“, – aiškino medikas.
Karščiai pavojingiausi sveikiesiems
Tačiau pašnekovas teigė labiausiai per karščius bijantis vadinamųjų sveikų žmonių, kurie „nenuneša“ savęs pas gydytoją, nes nieko bloga nejaučia. Kita vertus, padidėjęs kraujospūdis iš pradžių niekaip nepasireiškia, tik užfiksuojami „ne tokie“ žemutinio ir viršutinio kraujospūdžio rodikliai.
„Žmogus kažką bloga pajaučia tik tada, kai liga jau ką nors „įsikanda“ – smegenis, širdį, inkstus. Tačiau atsiradę simptomai reiškia, kad žmogus jau pavėlavo kreiptis, jau organas sužalotas, o reikėjo kreiptis dar tada, buvo tik „ne tas“ kraujospūdžio skaičius. Prisimenant neseniai buvusį maratoną, kurio metu į ligoninę pateko neįtikėtinai daug žmonių, kas prieš bėgimą žmonėms privalomai patikrino kraujospūdį? Viskas buvo palikta savanoriškam sprendimui. Nenuostabu, kad išvirto dešimt vyrų kaip ąžuolų – vos 25 metų, nes jie galvojo, kad yra sveiki“, – teigė M.Biliukas.
Papildomi veiksniai, kenkiantys per karščius
Pasak kardiologo, temperatūriniai pakitimai veikia visas organizmo sistemas – nervų, širdies, inkstų, bet jie nėra tokie žiaurūs kaip didelio lygio radiacija, žmonės nuo aukštos temperatūros nemiršta čia pat ir vietoje. Tie pakitimai yra grįžtami, tačiau tam reikia mokėti saugotis, gydytis.
„Karščių saugotis reikia tiek ligoniams, tiek sveikiesiems. Mokslo jau nustatyta, kad tiek aukšta, tiek žema temperatūra žmogų žaloja. Kraujagyslių katastrofų padidėja temperatūrai nukritus žemiau kaip 10 laipsnių šalčio ir pakilus per 30 laipsnių šilumos. Šiomis dienomis termometras dienos metu kaip tik tiek rodė.
Be to, karščius, ypač mieste, lydi kiti gamtos sveikatai žalingi reiškiniai – padidėjęs dulkėtumas, besikaupiančios automobilių išmetamosios dujos. Esant tokiam užterštumo fonui jau nuo 27 laipsnių temperatūra tampa žalinga sveikatai“, – tikino M.Biliukas.
Kodėl svarbu žinoti juntamąją temperatūrą
Vasaros laikotarpiu, pašnekovo teigimu, už termometro fiksuojamą temperatūrą yra svarbesnė juntamoji temperatūra, kuri tuo aukštesnė, kuo didesnis oro drėgnumas.
Pavyzdžiui, termometras gali rodyti tik šiek tiek per 20 laipsnių, tačiau jei santykinė oro drėgmė pakankamai didelė, ši temperatūra veikia kaip 30–35 laipsnių karštis. Jei termometras rodytų 35 laipsnius, o santykinė oro drėgmė siektų 90 proc., sveikatą jau veiktų temperatūra, atitinkanti 70 laipsnių.
