Ta proga PSO su partneriais 2018 m. remia „Global Hearts“ ir „Resolve“ iniciatyvas, kurių tikslas – pagerinti sergančiųjų ŠKL gydymą, sumažinti mirtingumą dėl šių ligų ir raginti visuomenę atsižvelgti į veiksnius, sukeliančius ŠKL, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Kriaučiūnienė kalbina VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoją kardiologą dr. Paulių Jurkuvėną apie tai, kas gali skatinti sergamumą ŠKL, kokie šių ligų rizikos veiksniai ir kaip apsisaugoti nuo šių ligų.
– Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie ŠKL. PSO pažymi, kad ŠKL yra dažniausia mirtingumo priežastis, o tabako vartojimas – vienas pagrindinių rizikos veiksnių, kuris lemia augantį sergamumą ir mirtingumą nuo šių ligų. Ar tiesa, kad rūkymas yra vienas pagrindinių ŠKL rizikos veiksnių?
– Neabejotinai taip. Mokslininkai dabartinį amžių vadina ŠKL amžiumi. Tabako vartojimas tampa vis opesne problema, lemiančia augantį sergamumą ŠKL ir mirtingumą dėl to. Pasaulyje pripažinti pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys šias ligas, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, cukrinis diabetas ir kt. Rūkymas yra antra pagrindinė priežastis po padidėjusio kraujospūdžio, sukelianti ŠKL. PSO duomenimis, net 12 proc. mirčių dėl ŠKL sukelia tabakas.
Net 12 proc. mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų sukelia tabakas.
– Faktai liudija neabejotiną tabako žalą sveikatai, nes rūkant į organizmą patenka daugiau kaip 4000 cheminių medžiagų. Kaip šios medžiagos, patekusios į organizmą, gali sukelti širdies negalavimus?
– Pradinėse rūkymo stadijose nejaučiama jokių negalavimų ir daugelis mano, kad tabako dūmų nuodai nesukels negalavimų ar ligų. Tačiau vidutinis rūkalius per dieną įkvepia cigarečių dūmų vidutiniškai 2000 kartų. Pamažu dervos, patekusios į organizmą, padengia plaučius, blokuoja kvėpavimo takus. Nikotinas, patekęs į organizmą, priverčia širdį stipriau plakti, kraujagysles spazmuoti, dėl to didėja arterinis kraujospūdis.
Anglies monoksidas, arba „smalkės“, patekęs į kraujotaką išstumia deguonį iš hemoglobino, todėl širdis turi intensyviau dirbti, kad nuneštų vidaus organams reikalingą deguonies kiekį. Ypač šios toksiškos dujos pavojingos nėštumo laikotarpiu, nes moters organizme sumažina deguonies kiekį, kurio reikia vaikui vystytis, ir tai ateityje gali pakenkti jo raidai.
– Jūs paminėjote, kad rūkymas daro neigiamą įtaką moters organizmui, kenkia vaisiaus vystymuisi. Ar cigarečių suodžiai gerokai pavojingesni moterims?
– Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas pridaro daug žalos moters ir būsimo vaiko sveikatai. Moterims pavojinga rūkyti bet kuriuo laikotarpiu: jauname amžiuje ar menopauzės metu. Dėl tabako nuodų moters organizme susilpnėja moteriškų hormonų estrogenų gamyba, todėl padidėja rizika susirgti ŠKL. Ypač šis pavojus padidėja, jei vartojamas ir tabakas, ir kontraceptinės tabletės.
Toksiškos dujos ypač pavojingos nėštumo laikotarpiu, nes moters organizme sumažina deguonies kiekį, kurio reikia vaikui vystytis.
Kasdien surūkant 20 cigarečių, moterims miokardo infarkto rizika padidėja šešis kartus, o vyrams – tris. Pastarųjų dešimtmečių duomenys liudija, kad moterų rūkymas, ypač tarp jaunų merginų, išaugo kelis kartus, tad nenustebkime, jog ilgainiui širdies ligų vienodai bus pakertami tiek vyrai, tiek moterys. Tokios toksiškos medžiagos kaip amoniakas, acetonas, formaldehidas, benzpirenas ir dibenzpirenas veikia ne tik rūkančių moterų sveikatą, bet ir turi įtakos palikuonims.
– Jei pažvelgtume į bendrą pasaulinį sergamumą ir mirtingumą ŠKL, kokia būtų statistika Lietuvoje?
– Mirties priežastys tiek Europoje, tiek Lietuvoje rikiuojasi šia eile: ŠKL, onkologinės ligos, savižudybės ir nelaimingi atsitikimai. Lietuvoje neseniai sudarytas ŠKL sergamumo ir mirtingumo žemėlapis rodo, kad net 56 proc. 45–64 metų lietuvių miršta dėl ŠKL. Lietuva – pirmajame penketuke pasaulyje pagal mirtingumą ŠKL ir, deja, ši statistika nesikeičia ištisus dešimtmečius.
Kodėl nepavyksta pasiekti pažangos? Galime paruošti pakankamai daug kvalifikuotų gydytojų kardiologų, bet jei nebus didinamas visuomenės sveikatos raštingumas, nebus mažinami ŠKL rizikos veiksniai, tarp kurių ir rūkymas, jokių gerų rezultatų šioje srityje nepasieksime.
– PSO duomenimis, aštuoni iš dešimties rūkalių pradeda vartoti tabaką paauglystėje. ESPAD tyrimo išvados rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje jaunimas tabaką pradeda vartoti gana anksti – 13 metų ir anksčiau. Ar yra tikimybė, kad dėl šio rizikos veiksnio – rūkymo – Lietuvoje ŠKL taps nebe senjorų, o jaunimo ligomis?
– Taip, ši tendencija stebima jau kelis dešimtmečius: dažnėja ŠKL, o ypač miokardo atvejų tarp jaunų žmonių. Tad rūkymas yra itin svarbus rizikos veiksnys, skatinantis polinkį susirgti ŠKL, net jaunimui. Padidintos rizikos zonoje susirgti ŠKL atsiduria tie jauni žmonės, kurie ne tik rūko, bet ir yra nutukę, fiziškai neaktyvūs, netinkamai maitinasi (pavyzdžiui, vartoja daug cukraus), taip pat turi kitų priklausomybių ir pan.
Pavojingas rizikos veiksnių kompleksas skatina rūkančio jaunuolio kraujagysles, nepaisant jauno biologinio amžiaus, anksčiau susidėvėti. Pavyzdžiui, tokio nesirūpinančio savo sveikata žmogaus biologinis amžius gali būti 25 metai, o kraujagyslių amžius – 60 metų. Kraujagyslių būklę ir amžių parodo arterinių kraujagyslių standumo / lankstumo testas.
Veiksmingų tabako prevencijos priemonių taikymas ir sąmoningumo ugdymas tarp jaunimo turėtų būti vienas pagrindinių tikslų, siekiant stabdyti ir lėtinti šių ligų vystymąsi. Į tai, kad jaunimas anksti pradeda rūkyti, ranka numoti negalime.
– Žmogaus savimonė ir tinkamas požiūris į sveiką gyvenseną turi būti ugdomas nuo mažų dienų. Vis dėlto sakoma, kad keisti savo gyvenseną niekada ne vėlu. Jeigu šešiasdešimtmetis, patyręs miokardo infarktą, nustoja rūkyti, kokia tikimybė, kad jis pakartotinai nesusirgs ŠKL?
– Be abejo, geriausia, kad žmogus turėtų psichologinį atsparumą žalingiems įpročiams ir niekuomet nepradėtų rūkyti. Vis dėlto niekada ne vėlu koreguoti rizikos veiksnius, o ypač rūkymą. Rūkymo atsisakymas – žmogaus valios išbandymas net šešiasdešimtmečiui. Dažnai tik tuomet, kai pats žmogus sąmoningai ar bent su gydytojo pagalba pripažįsta tabako daromą žalą sveikatai, atsiranda motyvacija atsisakyti žalingų rizikos veiksnių.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad miokardo infarktą patyręs vyresnio amžiaus žmogus, nustojęs vartoti tabaką, turi 3 kartus mažesnę tikimybę susirgti pakartotiniu infarktu. Tad mesti rūkyti verta ir vėlyvame amžiuje. Dėl to pagerėja ne tik gyvenimo kokybė, bet ir pailgėja gyvenimo trukmė.
– Rūkantis žmogus vidutiniškai praranda 10 gyvenimo metų. Rūkymas vidutiniame amžiuje iki 10 kartų padidina riziką sirgti ŠKL, kurių galima išvengti. Pasaulio širdies organizacija yra išsikėlusi tikslą – imtis drastiškų veiksmų, kad iki 2025 m. 25 proc. būtų galima sumažinti mirštamumą nuo širdies ligų. Kokius pagrindinius prevencinius veiksmus ar priemones galėtumėte įvardyti?
– Siekiant širdies ligų riziką sumažinti iki minimumo, viena pagrindinių prevencinių priemonių – ŠKL pirminė prevencijos programa, kuri suteikia galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą žmonėms, priklausantiems rizikos amžiaus grupei. Esant tam tikriems širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimams (nustatoma ne mažiau kaip 10 proc. ištirtųjų), toliau žmogui siūloma dalyvauti išsamioje išplėstinėje ŠKL prevencijos programoje.
Metant rūkyti svarbu taikyti tiek psichologinius, tiek medikamentinius metodus.
Kita ne mažiau svarbi prevencinė priemonė – rizikos veiksnių mažinimas. Apskaičiuota, jei pagal rizikos veiksnių skaičiuoklę riziką sumažinsime bent 1 proc., mirties rizika 10 metų laikotarpiu pastebimai sumažės. O jei rūkymo paplitimas būtų sumažintas trečdaliu, dėl to išsaugotume 200 mln. gyvybių.
– Neabejotina, kad tabako vartojimas sukelia nepataisomą žalą ne tik rūkančiajam, bet ir visai visuomenei. Tabako „išgyvendinimas“ ir visuomenės apsauga nuo dūmų – gydytojų ir visuomenės sveikatos specialistų siekiamybė. Ką gydytojas galėtų patarti: kas paskatintų rūkalius susimąstyti dėl savo elgsenos ir galbūt atgrasytų nuo šio žalingo įpročio?
– Rūkymas jau ne madingas, o žalingas ir pavojingas įprotis. Visuomenė toliau turėtų kovoti su rūkymu, o priemonės yra žinomos – saugoti nerūkančiuosius nuo dūmų. Taip pat nerūkantys rūkaliams yra puikus pavyzdys.
Rūkančiajam būtina suprasti, kad jis yra priklausomas nuo nikotino. Rūkymas yra priklausomybė. Todėl vien motyvacijos nepakanka. Metant rūkyti svarbu taikyti tiek psichologinius, tiek medikamentinius metodus.
