Mitai apie dažniausią moterų ligą
Pasak S.Glaveckaitės, širdies ir kraujagyslių ligos yra moterų žudikas Nr. 1 tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, 2018 m. nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė kas antras Lietuvos pilietis – iš viso fiksuotos 21 922 mirtys. Kalbant apie moterų situaciją, ši priežastis Lietuvoje kasmet sudaro apie du trečdalius moterų mirčių.
„Tačiau galime pasidžiaugti bent tuo, kad Lietuvoje moterys vidutiniškai gyvena beveik 10 metų ilgiau negu vyrai. Toks atotrūkis – vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Dar didesnį jį turi tik Latvija.
Kas lemia tokį aukštą moterų mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Pirma, moterys vis dar sunkiai randa laiko sveikos gyvensenos įpročiams. Taip yra todėl, kad tiek pačios moterys, tiek jų sveikatos priežiūros specialistai nevertina širdies ir kraujagyslių ligų kaip didžiausio moterų žudiko.
Nors vyrams liga pasireiškia anksčiau, moterims po menopauzės aterosklerozė ima vystytis vyrų tempais.
Antra, neigiamas daugumos širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių – rūkymo, alkoholio vartojimo ar cukrinio diabeto – poveikis yra stipresnis būtent moterims.
Trečia, turime suprasti, jog moters fiziologija skiriasi nuo vyrų, todėl skiriasi ir širdies bei kraujagyslių ligų simptomų pobūdis, ligos eiga, atsakas į gydymą. Moterų kardiologinės ligos eiga neretai skiriasi nuo medicinos vadovėliuose aprašomos, sunkiau nustatyti diagnozę, turime mažiau įrodymų, koks gydymas efektyviausias, nes į klinikinius tyrimus įtraukiama tik iki 20 proc. moterų.
Pagaliau skiriasi ir ligos pasekmės. Palyginti su vyrais, moterims širdies ligos dažniau baigiasi komplikacijomis. Nors vyrams liga pasireiškia anksčiau, moterims po menopauzės aterosklerozė ima vystytis vyrų tempais. Taigi vyraujantis mitas, kad moterys yra apsaugotos nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turi būti sugriautas“, – vardijo kardiologė.
Tyla prieš audrą: pacientai kenčia namuose?
Kalbant apie COVID-19 infekciją, pašnekovės teigimu, moterims yra viltingų žinių. Nors šiuo virusu vienodai užsikrečia tiek vyrai, tiek moterys, moterų mirštamumas nuo COVID-19 infekcijos yra 1,5–3 kartus mažesnis negu vyrų.
„Manoma, kad toks skirtumas susijęs su tuo, kad vyrai turi daugiau rizikos veiksnių (dažniau rūko, dažniau vartoja alkoholį bei didesnius jo kiekius), todėl jaunesniame amžiuje nei moterys turi visą puokštę lėtinių ligų – arterinę hipertenziją, nutukimą, plaučių ligą ir t. t.
Be to, yra ir biologinių skirtumų: moterų imuninė sistema atsparesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Tačiau, Kinijos mokslininkų duomenimis, sirgimas širdies ir kraujagyslių ligomis didina riziką mirti nuo COVID-19 net iki 5 kartų“, – svarstė S.Glaveckaitė.
Pasak gydytojos, dabartinė situacija labiausiai kelia nerimą dėl to, kad nors šiuo metu kreipimųsi dėl širdies ir kraujagyslių ligos paūmėjimo nepadaugėjo, tai gali būti tyla prieš audrą, nes žmonės bijo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas ir, panašu, kiek gali, kenčia dusulį ar krūtinės skausmą namuose.
Švelninant karantiną, planinės konsultacijos bus laipsniškai atnaujinamos, ir tada bus aiškesnis situacijos vaizdas. Tačiau jau dabar galima spėti, kad delsimas, planinių operacijų bei intervencijų stabdymas, aukštas nerimo lygis, kontakto su šeimos gydytoju netekimas sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis tikrai nesumažins, o mirštamumo duomenis bus galima įvertinti tik po gerų metų.
Nors šiuo metu kreipimųsi dėl širdies ir kraujagyslių ligos paūmėjimo nepadaugėjo, tai gali būti tyla prieš audrą, nes žmonės bijo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas.
„Nors skubios pagalbos prieinamumas yra, bet planinė pagalba taip pat labai svarbi, nes ji gali apsaugoti nuo patekimo į ligoninę, kai jau reikia skubios pagalbos. Gyventi su širdies ir kraujagyslių liga – tarsi sėdėti ant bombos, kuri bet kada gali sprogti. O dabar šie pacientai stengiasi namuose visiškai nejudėti, kad neišprovokuotų simptomų, ir bijo važiuoti į ligoninę. Tai negerai, nes dalis jų taip ir nesulauks planinių konsultacijų“, – teigė pašnekovė.
Patarimai turintiems širdies ir kraujagyslių ligų
S.Glaveckaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl pandemijos visuomenėje padidėjo streso lygis, padaugėjo depresijos apraiškų, nerimas, kadangi socialinė izoliacija didina vienišumo ir bejėgiškumo jausmą.
„Tai girdėti nuotolinių konsultacijų metu, todėl pacientus skatiname likti namie, bet ne izoliuotis nuo supančio pasaulio, artimųjų ir draugų.
Rekomenduojama palaikyti socialinius kontaktus virtualiai ar telefonu, vengti nuolatinio žinučių apie sergamumą ir mirštamumą nuo koronaviruso sekimo, užsiimti malonia veikla (skaityti, sportuoti, klausytis mėgstamos muzikos, auginti gėles ant palangės, užsirašyti į virtualias pamokas, užsiimti meditacija, joga ir pan.).
Artimieji taip pat turėtų nepamiršti pasiteirauti savo mamų, kaip jos jaučiasi, ar nieko netrūksta, ar nereikia parūpinti vaistų, ir tai daryti ne tik per Motinos dieną, o daug dažniau“, – ragino pašnekovė.
Gyventi su širdies ir kraujagyslių liga – tarsi sėdėti ant bombos, kuri bet kada gali sprogti.
Pasak jos, kertinis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos akmuo, sumažinantis bendrą mirtingumą ir mirštamumą nuo jų net 20–30 proc., yra reguliarus fizinis aktyvumas, teigiamai veikiantis daugelį rizikos veiksnių: mažina kraujo spaudimą, „blogąjį“ (MTL) cholesterolį, kūno masę ir gliukozės kiekį kraujyje, pagerina bendrą savijautą ir protinę sveikatą. Be to, fizinis aktyvumas apsaugo nuo trombų formavimosi kojų venose ir su tuo susijusios komplikacijos – plaučių trombinės embolijos.
„Penkias dienas per savaitę bent po 30 min. reikėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine dinamine fizine veikla. Vidutinis fizinis aktyvumas yra toks, kai padažnėja kvėpavimas, bet dar galite kalbėti pilnais sakiniais. Tai gali būti intensyvesnė namų ruoša, augalų priežiūra namuose ar kieme, šokiai pagal muziką, pasivaikščiojimas, virtualios treniruotės ar paprasta mankšta.
Siekdama paskatinti žmones būti fiziškai aktyvesnius, rekomenduoju veiklą, kuri būtų maloni ir kurią būtų galima paversti įpročiu. Pacientes, turinčias rimtų kardiologinių problemų, kviesčiau aptarti planuojamą fizinį aktyvumą su savo šeimos gydytoju ar kardiologu. Kita vertus, reikėtų protingai vertinti ir rekomendaciją likti namuose. Jeigu žmogus gyvena nuosavame name ar vienkiemyje, kodėl gi jam neišėjus pasivaikščioti? Rasti nuošalių vietų, kur aplinkui nėra daug žmonių, galima ir miestuose.
Rekomendacija neišeiti labiau liečia masines susibūrimo vietas, parduotuves, visuomeninį transportą ir pan. Išeiti gerai net dėl medicininių priežasčių – kai žmogus nejudrus ir visą laiką sėdi namuose, dar labiau trinka jo kraujotaka, formuojasi trombai kojose, kurie bet kada gali nukeliauti į plaučius. Mažas judrumas skatina ir kitų ligų atsiradimą, todėl mes negalime visiškai neleisti judėti“, – patarė kardiologė.
Moterų mirštamumas nuo COVID-19 infekcijos 1,5–3 kartus mažesnis negu vyrų.
Karantino metu svarbu laikytis sveikos mitybos taisyklių, taip pat riboti alkoholio kiekį, nerūkyti bei vengti pasyvaus rūkymo, vartoti daugiau kalio ir magnio turinčių produktų, dažniau pabūti saulėje bei jokiu būdu nenutraukti vartojamų kardiologinių vaistų. Gydytoja pabrėžė, kad šiuo metu nėra įrodymų apie tam tikrų dažnai kardiologijoje naudojamų arterinei hipertenzijai ir širdies nepakankamumui gydyti vaistų neigiamą poveikį sergantiesiems COVID-19. Mažos aspirino dozės taip pat yra saugios, kaip ir ibuprofenas.
Kylant neaiškumams, baigiantis vaistams rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu nuotoliniu būdu, o esant grėsmingiems simptomams (intensyviam dusuliui, užtrukusiam skausmui krūtinėje, nualpus, nusilpus rankai ar kojai, pasikeitus veido simetrijai, sutrikus kalbai) nebijoti nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ar vykti į artimiausią ligoninę. Simptomų neigimas tikrai per brangiai kainuoja.
Kodėl galima supainioti dvi diagnozes
Pasak S.Glaveckaitės, yra duomenų, kad virusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir širdį. Todėl kartais galima supainioti diagnozę ir neįtarti koronaviruso.
„Koronavirusas širdį gali pažeisti tiesiogiai bei netiesiogiai. Netiesioginis širdies pažeidimas įvyksta tada, kai dėl plaučių uždegimo didėja krūvis širdžiai, o ši būklė itin žalinga pacientui, sergančiam širdies ir kraujagyslių liga. Virusas širdį gali pažeisti ir tiesiogiai, sukeldamas ūminį širdies raumens uždegimą ir su tuo susijusius ritmo sutrikimus ar ūminį širdies nepakankamumą.
Yra ir kitas tiesioginio širdies pažeidimo mechanizmas: aktyvuodamas imuninę sistemą, virusas geba sukelti endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) disfunkciją bei lemti turimų aterosklerotinių plokštelių nestabilumą ir plyšimą, dėl ko įvyksta miokardo infarktas. Taigi galime turėti vieną iš minėtų scenarijų: ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą, miokardo infarktą ar miokarditą, t. y. širdies raumens uždegimą.
Virusas pažeidžia ne tik plaučius, bet ir širdį. Todėl kartais galima supainioti diagnozę ir neįtarti koronaviruso.
Paprastai sunki COVID-19 infekcija yra susijusi su širdies raumens uždegimu ar ritmo sutrikimais, taip pat didina trombų formavimosi kojų venose riziką, o tai savo ruožtu didina plaučių arterijos embolijos riziką.
Bet kuriuo atveju paciento, sergančio širdies ir kraujagyslių liga, COVID-19 prognozė yra blogesnė. Kadangi aktyvi ligos forma pasireiškia kosuliu, dusuliu, diskomfortu krūtinėje, dažnesniu širdies plakimu ir ne visi pacientai karščiuoja, šias dvi patologijas tikrai sunku atskirti. Todėl šiuo metu visi pacientai, atvykstantys į ligoninę planinei ar skubiai pagalbai, yra tiriami dėl koronaviruso“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak S.Glaveckaitės, visą karantino laikotarpį gydytojai dirba nuotoliniu būdu ir tikrai galima su jais susisiekti bei aptarti visus rūpimus klausimus. Gera žinia, kad nuo gegužės planuojama atnaujinti planines procedūras ir operacijas širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams.
Visgi saugotis koronaviruso, panašu, reikės dar ilgai. Todėl šiuo metu geriausia dovana artėjančios Motinos, o vėliau ir Tėvo dienos proga yra apsaugoti savo artimus žmones nuo papildomų kontaktų, padėti apsirūpinti būtiniausiomis prekėmis neišeinant iš namų, palaikyti dažnesnį, nors ir virtualų, kontaktą su jais.
„O saugojimasis nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra viso gyvenimo procesas, nepriklausantis nuo pandemijos. Kadangi preliminariai skaičiuojama, kad per pirmąjį karantino mėnesį Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė 50 kartų daugiau žmonių nei nuo SARS-CoV-2, manau, kad į kardiologų rekomendacijas verta įsiklausyti“, – teigė pašnekovė.
